Lietuvos naujienos

Šimtas savanorių komandų šį savaitgalį ryžosi išvalyti per 50 vandens telkinių

Padangos, televizoriai, mobilieji telefonai ir kilimai – tai daiktai, kurių galima rasti kone kiekvienos Lietuvos upės dugne. Tuo dar kartą įsitikino „River Cleanup Lietuva“ savanoriai, šį savaitgalį švarinę šalies upes. Organizatorių teigimu, į tvarkymosi iniciatyvą šiemet užsiregistravo beveik šimtas komandų, kurios tvarko per 50 upių ir kitų vandens telkinių.

Centrinis iniciatyvos renginys šįryt vyko Vilniuje. Jo dalyviai švarino Vilnios upę Naujojoje Vilnioje. Savanoriai iš upės tempė padangas, plastikines bei medines kėdes, metalo atliekas. Pakrantėse dažniausiai buvo randamos plastikinės pakuotės, stiklinė tara ir drabužiai. Iš viso šiame renginyje surinkta beveik 1 tona atliekų. Tarp jų – 25 padangos.

Upių švarinimo renginiai vyko 56 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, o aktyviausiai šiemet įsitraukė vilniečiai. Tiesa, vos vienu tvarkymosi tašku jiems nusileido Kėdainių rajono gyventojai. Trečioje vietoje pagal užregistruotų tvarkymosi vietų skaičių – Kauno miestas. Radiniai visose tvarkytose upėse gana panašūs. Iš stambių atliekų dažniausiai randamos padangos.

 

Iš kur ši tarša?

„Kaip visos šios atliekos atsiduria upėse ar jų pakrantėse, priežasčių gali būti daug. Kai pakrantėje randame baldus, buitinę techniką ar elektroniką, darome prielaidą, kad jais ten atsikratė gyventojai. Kai aptinkame upelį, kuriame dešimtys ar net šimtai padangų, o netoliese įsikūrusios automobilių remonto paslaugas teikiančios įmonės, įtarimai, žinoma, krypsta į jų pusę“, – pasakoja iniciatyvą Lietuvoje atstovaujančio Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas.

Organizatoriai pastebi, kad smulkiomis atliekomis bei tekstilės gaminiais pakrantes dažnai užteršia prie jų laiką leidžiantys žmonės. Pavyzdžiui, Vilniuje savanoriai rado išskirtinai daug drabužių. Tiesa, visai netoli tvarkomos vietos yra įrengtas tekstilės atliekų konteineris, kuris dažnai būna perpildytas. Kadangi gyventojai drabužius palieka tiesiog šalia jo, bet kas juos gali pasiimti.

„Dažna taršos gamtoje priežastis – atviros šiukšliadėžės. Jos vilioja gyvūnus, ypač paukščius. Kai šiukšliadėžės perpildytos atliekomis, gyvūnams labai paprasta atliekas iš jų ištraukti ir išnešioti gamtoje. Tikėtina, kad ateityje tokių šiukšliadėžių mažės, o mes vis labiau ugdysime sau įprotį ne ieškoti šiukšliadėžių, o viską, ką atsinešėme į gamtą, išsinešti su savimi“, – teigė R. Lapinskas.

 

Mįslingi vamzdžiai

Iniciatyvą „River Cleanup Lietuva“ Vilniuje koordinavusi Žaliosios politikos instituto ekspertė Ieva Budraitė teigė, kad šiemet švarinant upes pastebėjo kelias naujas tendencijas. Tiesa, abi jos skatina sunerimti. Pavyzdžiui, švarindami upes savanoriai šiemet pastebėjo įtartinų į upę nutiestų vamzdžių. Organizatoriai įsipareigojo apie juos pranešti atsakingoms institucijoms, kad jos atliktų patikrinimus ir nustatytų, ar jie legalūs ir kokios nuotekos jais teka.

„Dažniausiai „lobiai“, kuriuos randame upėse, būna pragulėję ten daugybę metų, kartais randame padangas, kilimus ar elektroniką taip apaugusią žolėmis ar susmegusią į žemę, kad vos galime ją ištraukti. Tačiau tikrai ne visa tarša yra istorinė. Šiemet teko sugrįžti tvarkyti tą pačią teritoriją, kurią jau buvome sutvarkę prieš dvejus metus. Deja, bet šiandien pakrantės čia atrodo dar blogiau nei tuomet“, – pastebi I. Budraitė.

Jau surinkta 2 mln. kilogramų atliekų

Belgijoje gimusi tarptautinė „River Cleanup“ iniciatyva, kasmet suvienijanti gyventojus upių švarinimui, Lietuvoje vyksta jau ketvirtą kartą. Tarptautiniu lygiu nuo iniciatyvos pradžios jau surengta beveik 3 000 tvarkymosi talkų, per kurias surinkta daugiau nei 2 mln. kilogramų atliekų.

 

Prie iniciatyvos Lietuvoje dažnai prisijungia narai, baidarių klubai, gelbėtojų tarnybos, dvejus metus iš eilės švarinti upes padeda NATO kariai iš Nyderlandų. Šiemet organizatoriai bendradarbiaudami su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu daug dėmesio skyrė fiziniam aktyvumui, todėl prie tvarkymosi prisijungė ir irklenčių entuziastai. Svarbiausiomis priemonėmis – bridkelnėmis ir neperšlampamais batais šiemet savanorius aprūpino „Decathlon Lietuva“. Atsisakyti vienkartinių plastikinių pakuočių ir naudoti daugkartines kvietė „EQUA Lietuva“, dovanodama savanoriams po daugkartinę gertuvę. Užkandžiais vaišino bendrovė „Biržų duona“.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
11 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button