Vasario 16-osios aktą Vokietijoje suradusiam Liudui Mažyliui pasipiktinus, kad šį dokumentą galima apžiūrėti tik už mokestį, Signatarų namų vadovė tikina, jog ekspozicija buvo mokama visuomet.
Vilniaus senamiestyje įsikūrusio Lietuvos muziejaus padalinio vedėja Meilutė Peikštenienė tikina, kad nemokamai ekspoziciją Signatarų namuose leista lankyti tik kelis šių metų mėnesius, minint svarbiausius valstybės atkūrimo šimtmečio renginius.
„Dabar mes ekspoziciją atnaujinome, eksponuojamas tas dokumentas, įrengėme ir jam specialią vietą. Kadangi šimtmetis, tokia proga, buvome nutarę nuo sausio 21-osios, kai dokumentas atsirado pas mus, iki Kovo 11-osios šventės, tuo nepriklausomybių skelbimo laiku kad bus nemokama. Vėliau planavome grąžinti mokestį. Aišku, mūsų klaida, kad mes to nepaviešinome, nes atrodė savaime aišku, kad tai – laikina“, – BNS teigė M. Peikštenienė.
Anot jos, standartinis lankytojo mokestis muziejaus padalinyje yra 4 eurai, pensininkams ir moksleiviams lankymas kainuoja 2 eurus, tuo metu moksleivių grupės įleidžiamos nemokamai, rengiami nemokami edukaciniai užsiėmimai.
Tuo, jog jo surasto Vasario 16-osios akto negalima pažiūrėti nemokamai, savaitgalį feisbuke pasipiktino dokumentą Berlyno archyve aptikęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L. Mažylis.
„Ko beeiti į Signatarų namus? Nebežinau! Aktas ten lyg ir tebėra eksponuojamas. Guli po tuo stiklu. Bet be mokesčio jo nebepamatysi. Bene todėl, kad mgb (koncernas „MG Baltic“ – BNS) parėmė tą muziejų savo pinigais? Gal paprašė atkato?“ – stebėjosi profesorius.
Pasak jo, tarp Signatarų namų lankytojų pastaruoju metu esama ir Vokietijos piliečių.
„Turbūt jiems reiktų patarti – parsivežkite tą mums brangų (?) Dokumentą į Berlyną atgal?!“ – rašė L. Mažylis.
Savo ruožtu M. Peikštenienė neneigė, kad koncernas yra anksčiau parėmęs „ne vieną solidų muziejaus leidinį“, o pastaruoju metu skyrė 100 tūkst. eurų paramą dviems leidiniams, informacijai surinkti apie signatarus Jokūbą Šerną ir Joną Smilgevičių, eksponatams įsigyti.
Signatarų namų vadovė tikina, kad surenkami pinigai skiriami ir ekspozicijai atnaujinti, lankstinukams, kuriamiems filmukams ir kitoms muziejaus reikmėms.
„Tad tie 100 tūkst. eurų skirti ne Signatarų namų ekspozicijai išlaikyti, o didesniems darbams. O tie, kurie ateina, jie džiaugiasi, mato“, – sakė M. Peikštenienė.
Vokietijai siųstą nutarimą dėl valstybės atkūrimo L. Mažylis pernai rado Berlyno diplomatiniame archyve.
Lietuva ir Vokietija pernai pasirašė sutartį, pagal kurią aktas Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Susitarimas numato, kad 2022 metais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune.
Autorius: Ignas Jačauskas
