© 2012-2022, UAB "Naujosios medijos grupė". Visos teisės saugomos.
Seimo teisininkai „gesina“ parlamentarų grupės užsidegimą dėl Vilniaus metro projekto
Komentarai 3
Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą
TAIP PAT SKAITYKITE
© 2012-2022, UAB "Naujosios medijos grupė". Visos teisės saugomos.
Vilniuje desperatiškai reikia naujos transporto rūšies, tai yra vieninitelis 500k+ žm. miestas ES, turintis tik autobusus. Autobusas nėra skirtas važinėti po 5-10km, tai yra last mile transporto priemonė mieste. Nuo Pasilaičių naujų namų iki pvz. naujų ofisų Paupy reikia važiuoti valandą ir gal 25 stoteles su autobusu. Ką jie ten rūko savivaldybėje? Tai yra neįmanomi atstumai ir laikai kasdieniniam važinėjimui į darbą.
Kai buvo daryta VIENINTELĖ nepriklausomybės laikais tarptautinė VT plėtros Vilniuje studija, kurią darė respektabili prancūzų kompanija Systra 2000-ais, buvo rekomenduotos dvi light rail linijos nuo stoties į šiaurę. Tai būtų atvėrę ir galimybę integruoti Vilniaus esamus geležinkelius į miesto VT struktūrą bei plėtrą. Mūsų mikrorajoniniai ‘specialystai’ sakė, kad galima buvo padaryti geriau su autobusais. Kas gavosi visi matome. Dabar tie patys žmones mums vėl aiškina, kad galima geriau su autobusais. Kas dar jais tiki? Kiek jie dar laiko ten sėdės paskendę savo pasauliuose?
Naujausiame Vilniaus plane jie, vietoje to, kad samdytų tarptautinę kompaniją, rašo, kad Investuok Lietuvoje (!?!?!?) jiems siūlo toliau remtis autobusais. Prie ko čia Investuok Lietuvoje?!?!?
Dabar reikia ne pradėti statyti metro, o daryti spaudimą VMS sovietikams, kad nusamdytų tarptautinę kompaniją transporto studijai daryti, nes jie juokiasi iš mūsų visų (p.s. Civvitos sovietikai nesiskaito kaip tarptautinė kompanija, ten sėdi tie patys vietiniai autobusininkai, kurie tusinasi kartu su Pakalniu ir co).
Apie kokias 1.5 h čia kalbi? Matosi gyvenime nesi tokiu maršrutu važiavęs. Net su Olandų kamsčiais daugiau valandos nevažiuotum. Tekdavo piko metu nuo perkūnkiemio pro Olandus važiuoti iki Naujosios Vilnios ir tai tiek laiko nesusidarydavo.
Kalbant apie tramvajų: kokią problemą jis spręstų? Perkrauti autobusai? Tik keli maršrutai ir tai piko metu. Galima drąsiai spręsti nemetant šimtų milijonų. Ko jau ko kamsčių neišspręs tramvajus. Pirma reikia sutvarkyti žmonių judėjimą, o nesitaškyti pinigais. Pirma reikia išspręsti mokyklų ir darželių problemą, bent tiek, kad didžioji dalis tėvų neturėtų važinėti skersai miesto į mokyklas ir darželius. Įpareigoti rajoną taip pat tvarkytis šiais klausimais, o ne tik palikti tvarkytis miestui. Tai yra bene didžiausia dabartinė Vilniaus problema. Kuomet ji pradės spręstis, tuomet galėsime svajoti apie tramvajų. Kolkas neturime tokio judėjimo autobusais ir troleibusais ir šiaip mūsų ši infrastruktūra yra apgailėtina palyginus su pvz. Helsinkiu.
1) Aš suprantu, kad šita ‘kam stato ofisus kai pensijos mažos’ stiliaus transporto ‘strategija’, kurią čia dabar detaliai apibrėžėte, yra fantastiška, bet gal palaukiam kol tai patvirtins rimtos tarptautinės kompanijos kaip COWI ar Systra studija ir tada tęsiam su ja. Kodėl VMS slapstosi nuo to tokių studijų jau dvidešimt metų, o vieninteliai jos konsultantai – tie patys VGTU žmonės (Civvita)? Pažiūrėkite į Vilnių iš satellite view Google ir palyginkite automobilizmo lygi – situacija yra blogiausia ES be konkurencijos. Tai – tikrų tikriausias VMS ‘urbanistų’ nekompetencijos nuopelnas.
2) Sakiau ne ‘pusantros valandos’, o ‘valandą ir 25 STOTELES’. Ir taip, tuo maršrutu teko važiuoti piko metu, tai yra pragaras, visiškai nekonkurencingas reikalas. Geriau važiuoti su mašina ir palikti ant žolės – vis tiek nebaudžia. Tokį laiką rodo ir Google Maps. Pusės milijono žmonių mieste tai yra absoliučiai absurdiškas ir nepateisinamas laikas.
3) ‘Tramvajus’ nėra techninis terminas. Yra light rail sistemos. Paprastas light rail, koks būdavo statomas prieš šimtą metų ir vadinamas tramvajumi, padėtų smarkiai Vilniuje, bet nepakankamai. Vilniuje reikia light rail sistemos, kuri nesikerta su keliais. Budapešto light rail 4/6 linija praveža 72m žmonių, tai yra tiek pat, kiek Vilniaus visa transporto sistema, nekalbant jau apie komforta. Pastačius tas linijas, kurias rekomendavo Systra (bet geresniu standartu dėl išsiplėtusios miesto šiaurės per tuos 20 metų), galima jau būtų perdaryti didelę dalį aplinkinių autobusų maršrutų, kad jie aptarnautų tas linijas kaip yra visuose tokio dydžio miestuose ES. Ir taip, į autobusus irgi reikia investuoti, nes jie pasiliks. Niekas čia dviračio išrasti nesiūlo, tik laikytis tarptautinės geros praktikos, o ne laikyti galvą sukišus į smėlį.
4) Didžiausia dabartinė miesto problema yra tai, kad didžiulė žmonių dalis neturi civilizuoto būdo nuvažiuoti į darbą ir iš jo. Yra automobilis ir dviratis, daugiau nieko. Panašiaus dydžio miestų ES transporto sistemos praveža 220-250m žm, Vilnius – 75m. Taip yra ne dėl to, kad lietuviams mažiau reikia keliauti, taip yra dėl to, kad Vilniaus VT yra nekonkurencingas. Negalima naudoti nekonkurencingo transporto skaičių grindžiant konkurencingo transporto statybas, jie ten yra nereikšmingi. Potencialiems srautams yra naudojamos tarptautinės studijos.
5) ES finansuoja 80% naujo transporto statybos. Olsztyn nuo nulio pasistatė 12km praktiškai už dyką. Vilnius, dėl sovietikų VMS, pramiegojo šitą reikalą. Galėjome tas Systros linijas turėti jau dabar, būtų buvę galima pradėti integruoti mieste esančius geležinkelius į VT sistemą (jie dabar nėra konkurencingi, nes stotis yra per toli nuo visko). Tai yra tikras nusikaltimas, už kurį reiktų surengti kokį tribunolą jiems visiems. VMS planuotojai yra tikri nevykėliai.