Parlamento vadovams piktinantis liūčių suniokotu fontano gėlynu prie Seimo, pastarojo atstovai ir Vilniaus vadžia ieško galimybių sutvarkyti fontaną ir galbūt pakeisti jo šeimininką.
Dabar fontanas yra miesto nuosavybė, todėl juo rūpintis ir jį sutvarkyti privalo savivaldybė. Jos atstovai žada artimiausiu metu susitikti su Seimo kanceliarija aptarti fontano rekonstrukcijos galimybes ateityje.
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė sako, kad miesto valdžia negerbia Seimo ir miestiečių.
„Ir tas negražus vaizdas ne pirma diena. O tai rodo, kad savivaldybė, kuri atsakinga už šio ploto sutvarkymą, negerbia nei Seimo kaip institucijos, nei miestiečių, nei miesto svečių. Eilinė kaimo gyventoja savo darželį nusiravi, o čia…“, – šią savaitę BNS piktinosi parlamentarė.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad savivaldybė nesipriešintų, jeigu Seimas perimtų fontaną.
„Esu labai linkęs, kad Seimas tą fontaną perimtų ir mes savo ruožtu tikrai sutartume bendromis jėgomis jį atstatyti, nes ten biudžetas nėra toks mažas to fontano sutvarkymo“, – BNS teigė R.Šimašius.
Jis pareiškė, kad Seimas pats blaškosi dėl fontano likimo.
„Su fontanu reikia išspręsti ir tikiuosi, kad Seimo pirmininkas jau irgi žino, kad reikia spręsti, nes kol kas Seimo kanclerė (Daiva Raudonienė – BNS) nemanė, kad reikia. (…) Kai tapau meru, pirmą ar antrą ar trečią savo darbo mėnesį parašiau laišką kaip tik Seimui, kad ankstesnės savivaldybės valdžios atmestas pasiūlymas šitai valdžiai tinka – mes norime atgaivinti fontaną ir kviečiame kartu tą daryti ir kad Seimas perimtų nuosavybėn tą kompleksą, būtų tinkamas kelias ir bendrom jėgom darom. Bet tada Seimas sugalvojo, kad ne ne, nebenorim,“ – BNS sakė R. Šimašius.
2015 metų rugpjūtį rašte Seimui R.Šimašius tikino, kad savivaldybė neturi galimybės savo lėšomis finansuoti fontano remonto darbų, todėl jis pasiūlė Seimo kanceliarijai bendradarbiauti, svarstant galimybę perimti fontaną arba kitaip prisidėti prie jo sutvarkymo.
D.Raudonienė BNS sakė, kad Seimo valdyba priims sprendimą, kai bus konkretūs siūlymai dėl sklypo suformavimo ir jame esančių statinių šalia Seimo perdavimo.
Todėl prieš beveik dvejus metus savivaldybei buvo nurodyta, kad ji yra fontano valdytoja ir todėl yra „atsakinga už rūpinimąsį savo disponuojamo turto būkle ir priežiūra“.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius sako, kad artimiausiu metu fontano pertvarka neplanuojama, nes „kol kas, artėjant valstybės šimtmečiui, prioritetai paskirstyti kitiems projektams“.
Pasak G.Runovičiaus, prieš šešerius metus jau buvo parengti priešprojektiniai Nepriklausomybės aikštės ir jame esančio fontano pasiūlymai, tačiau lėšų projekto įgyvendinimui skirta nebuvo. Projektą rengė savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, projekto rengimas kainavo apie 20 tūkst. eurų.
Anot jo, preliminariais skaičiavimais, Nepriklausomybės aikštės fontanui sutvarkyti 2011 metų kainomis būtų reikėję apie 1,74 mln. eurų.
„Dabar, žvelgiant į ankstesnėse kadencijose priimtus sprendimus dėl fontano apželdinimo, atrodo, kad tai buvo skubus ir neišdiskutuotas, gerai neapgalvotas sprendimas, priimtas skubiai ruošiantis oficialiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai (2013 metais – BNS). Gedimino prospekto vakarinėje dalyje iki šiol labai trūko interaktyvių ir patrauklių erdvių, dabar su architektais diskutuojama apie šią miesto erdvę“, – BNS teigė savivaldybės atstovas.
Savivaldybė Seimo fontano užsodinimui gėlėmis ir jo priežiūrai kasmet skiria apie 25 tūkst. eurų.
1987-aisiais skulptoriaus Gedimino Karaliaus suprojektuotas fontanas Nepriklausomybės aikštėje neveikia jau devynerius metus.
Autorė: Sniegė Balčiūnaitė
