Bandymai pasiūlyti geriau išvystytą infrastruktūrą yra praktiškai vienintelis būdas, kurį pasitelkdamos savivaldybės šiuo metu gali stengtis atkreipti investuotojų dėmesį, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.

Tuo metu Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška pabrėžia, kad regionai apskritai yra demotyvuojami konkuruoti dėl verslo dėmesio, kadangi pritraukus naujus investuotojus mažėja joms atitenkanti dotacijos dalis iš nacionalinio biudžeto.

Tai, kad turimi instrumentai yra ganėtinai kuklūs, pripažįsta ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius. Tačiau jis pabrėžia, kad kalbant apie investicijų pritraukimo galimybes savivaldos atstovai nesitiki, jog visus veiksmus už regionų politikus atliks nacionalinė valdžia ar Vyriausybė. Anot Jonavos mero, esminis prašymas – leisti savivaldai netrukdomai veikti, o tuomet, jo vertinimu, investicijų pritraukimo rezultatai savivaldybėse bus kur kas geresni.

„Savivaldoje nenorime būti išlaikytiniai. Vystomas toks centrinės valdžios požiūris, kad savivalda turi teikti tam tikras viešąsias paslaugas, iš centrinės valdžios gauname pinigus jų teikimui, ir viskas. Ne, mes norime konkuruoti dėl investuotojų, suprantame, kad valstybė savo laiku sukūrė tam tikras oazes Laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų pavidalu, bet mes norėtume daugiau įrankių“, – Eltai kalbėjo M. Sinkevičius.

Kalba apie savivaldybes demotyvuojantį veiksnį: pritraukus investuotojus, mažėja iš dotacijos gaunamos biudžeto lėšos

Pasak Savivaldybių asociacijos vadovo, merai investicijų pritraukimu turėtų būti suinteresuoti tiek dėl vietos gyventojų užimtumo galimybių plėtros, tiek dėl bendros ekonominės aplinkos gerinimo konkrečiame regione.

„Jeigu pritrauki investuotoją, tai turi sinergiją su vietos verslais. Tarkime, atsidaro statybos produktų gamybos įmonė, kuri sako, kad pas mus potencialiai dirbtų trisdešimt žmonių. Tie žmonės eitų kažkur valgyt, kažką pirktų, piltųsi kurą. Kitaip tariant, bet koks verslas sukuria papildomas pajamas paslaugų, aptarnavimo sferai“, – pasakojo jis.

Tačiau M. Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad savivaldybės rankose tėra kelios investicinę aplinką galinčios pagerinti priemonės. Apskritai, savivaldos turimos mokestinės priemonės, jo vertinimu, nėra pakankamai reikšmingos, kadangi įmonėms daug labiau rūpi pelno apmokestinimo tarifas ir kitos verslo veiklos sąlygos.

„Savivalda atsakinga tik už tris mokesčius: nekilnojamojo turto, žemės mokestį ir žemės nuomos mokestį, kai nuomojama valstybinė žemė. Tuos mokesčius galima arba sumažinti, arba leisti jų nemokėti. Bet dažniausiai savivalda tai daro ne aklai, bet, tarkime, pasirašo sutartį su investuotoju, kuris įsipareigoja sukurti darbo vietų“, – aiškino Jonavos meras.

Vis tik, M. Sinkevičiaus vertinimu, savivaldybė praktiškai nepajunta jokio reikšmingo pokyčio vertinant jos biudžetą, net jeigu į ją sutinka investuoti itin stambi įmonė.

„Jeigu žiūrėti grynai į savivaldybių biudžeto pajamas, tai nauji verslai, naujos investicijos neturi didelės įtakos. Motyvacijos nėra tiek daug, nes įprastu atveju, jeigu pritrauktum gal net labai stambų investuotoją, tai mokestine prasme nauda tik išvestinė“, – tikino Savivaldybių asociacijos vadovas.

Šią problemą, kaip vieną esminių kalbant apie verslo pritraukimą į savivaldybes, įvardija ir Seimo narys R. Juška. Pasak Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos atstovo, savivalda nėra pakankamai motyvuojama skatinti investicijas, kadangi iš komercinio nekilnojamojo turto, žemės mokesčių surinkimo išaugusios pajamos, bet kuriuo atveju bus nurėžiamos nuo naujų metų perskaičiuojant iš nacionalinio biudžeto skiriamą dotaciją.

„Jeigu kurioje nors savivaldybėje atkeliauja užsienio investicijos, kažkas įkuriama, tai kitais metais Finansų ministerija, planuodama to rajono savivaldybės pajamas, iš karto numato, kad jų susirinks pati. Žodžiu, savivaldybė turi naudos vos vienerius metus. Po to ta dalimi, kuria ji pritraukė investicijas, tarkim, susirinko nekilnojamojo turto ar žemės nuomos mokesčio, po metų, planuojant biudžetą, bus gaunama mažiau dotacijų“, – aiškino Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovas.

Praktiškai vienintelė investicijų pritraukimo priemonė – geresnė infrastruktūra

Veikiausiai vienintelis būdas konkuruoti dėl investicijų – bandymai potencialiam investuotojui pasiūlyti patrauklesnę veiklos aplinką, mano R. Juška.

„Savivaldybė, norėdama pritraukti investicijas, gali sukurti infrastruktūrą, kuri būtų konkurencinga kitoms savivaldybėms. Viešinant gali sakyti, kad jeigu šitas investuotojas ateina pas mus, sklypas jau suformuotas, dujos yra, elektros galingumų yra, vanduo atvestas“, – tvirtino parlamentaras.

Tačiau Seimo narys kartu priduria, kad savivaldybės, apsisprendusios imtis tokio masto investicijų į infrastruktūrą, kartu prisiima gan didelę riziką.

„Padarysi dideles investicijas, o tuomet gal dešimt metų niekas neateis… Taip, galima pasirašyti ketinimų protokolą su investuotoju. Yra tam tikri keliai“, – svarstė R. Juška.

Tai, kad patrauklesnė infrastruktūra yra praktiškai vienintelė priemonė, kurią konkuruodamos gali pasitelkti savivaldybės, sutinka ir A. Romanovskis. Vis dėlto, jis pažymi, kad Seimas tik birželio pabaigoje priėmė pataisas dėl valstybinės žemės valdymo perdavimo savivaldybėms.

„Esminis dalykas savivaldoje yra teritorijų planavimas ir su žeme susiję klausimai. Savivalda sudaro galimybes kurtis fabrikams, nekilnojamajam turtui, atsinaujinančiai energetikai, bet iki šiol savivalda dar nevaldo žemės“, – pabrėžė jis.

Verslo atstovo vertinimu, tai, kad savivalda iki šiol negalėjo savarankiškai spręsti, kaip ji vykdys plėtrą jos teritorijoje esančioje žemėje, buvo „didžiausias stabdis“ investicijų pritraukimui.

„Esminis proveržis bus, jeigu savivaldybė turės ne tik daugiau formalių galių, bet ir daugiau turto. Tai reiškia, žemės, kurią jie galėtų aukcionuoti, galėtų suteikti verslams“, – įsitikinęs A. Romanovskis.

Panašios pozicijos laikėsi ir M. Sinkevičius, aiškinantis, kad savivaldybės apskritai neturi daug lankstumo siekiant atkreipti verslo dėmesį. Juo labiau, praktiškai neturint mokestinių įrankių, daugelio regionų vadovybei sunku pasiūlyti pranašumus prieš centrinės valdžios sprendimu lengvatų susilaukusias Laisvąsias ekonomines zonas (LEZ).

„Galbūt gali būti kūrybiškas, bet vis tiek neturi įrankių savo kūrybiškumui realizuoti. Ką mes įprastai darome savivaldoje, tai norinčiam įsikurti verslui pasiūlome tam tikrą infrastruktūrą. Tai gali būti lietaus nuotekos, vanduo, šilumos tinklai, kelias privažiavimui. Čia į pagalbą ateina ir Ekonomikos ministerija“, – pasakojo Jonavos meras.

Profesinį rengimą siūlo koordinuoti pačioms savivaldybėms: jos geriausiai pažįsta savo gyventojus

Pasak M. Sinkevičiaus, siekdamos prisitraukti naujus verslus, savivaldybės taip pat galėtų pasiūlyti reikiamos kvalifikacijos darbuotojus, tačiau šiuo metu profesinio mokymo procesą koordinuoja centrinė valdžia.

„Neretai bandome ieškoti sinergijos su profesinio rengimo centrais ar mokyklomis, bet šios įstaigos visais atvejais yra pavaldžios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Nors mes kartais sakome, kad jau nebereikia, tarkime, floristų ar kitų specialybių asmenų, bet daryti įtaką tų įstaigų krypčiai, naujų programų atsiradimui nėra taip lengva. Sistema nepaslanki ir nedinamiška pokyčiams“, – tikino jis.

Savivaldybių asociacijos vadovo vertinimu, dabartinė darbuotojų rengimo tvarka nepakankamai atliepia verslo poreikius.

„Jeigu į savivaldybę ateina elektros kabelių ar instaliacijos prietaisų įmonė ir sako, kad mums už pusės metų reikės elektrotechnikų, tai sistema nepaslanki greitai reaguoti į ateinantį verslą arba pasikeitusią darbo rinkos situaciją, reaguoti į paklausą. Kartais būna, kad darbuotojai gaminami Užimtumo tarnybai arba eksportui į užsienį, bet ne Lietuvos darbdaviams“, – teigė M. Sinkevičius.

Tokiai Jonavos mero pozicijai linkęs pritarti ir Verslo konfederacijos vadovas, manantis, kad darbuotojų perkvalifikavimą vykdant savivaldybėms, jos galėtų kur kas geriau sudominti potencialius investuotojus.

„Geriausiai su darbuotojų rengimu dirbtų savivalda. Savivalda geriausiai žino tuos žmones ir gali geriausiai sugalvoti, kaip juos integruoti į darbo rinką, jeigu gali savivaldai skirti pinigus, kurie skiriami perkvalifikavimui ir kuriuos valdo Užimtumo tarnyba“, – tvirtino A. Romanovskis.

Verslo atstovo vertinimu, perkvalifikavimui arba aktyvioms užimtumo priemonės skiriamą lėšų sumą būtų galima skirti tiesiogiai savivaldybėms, o šioms efektyviai sugebant gyventojus integruoti į darbo rinką, dotacijos likutį būtų galima panaudoti ir kitoms konkretaus regiono reikmėms.

„Savivaldai tuomet davė socialines išmokas ir sakė: jeigu jūs sugebate efektyviai administruoti socialines išmokas, duoti tik tiems, kam reikia, eliminuoti sukčiaujančius – likutis jums pasilieka. Tai parodė, kad kai kurios savivaldybės labai efektyviai susitvarkė socialinių išmokų sistemą. Tas pats gali būti ir su užimtumu“, – aiškino A. Romanovskis.

Šiai idėjai buvo linkęs pritarti ir Savivaldybių asociacijos vadovas.

„Reikia pripažinti, kad mes savo žmones geriau pažįstame. Žinome, kas kuo užsiima ar nori užsiimti, kuo gyvena. Jeigu savivalda būtų pasitikėta, tai, manau, kad nuo to laimėtų ir pati savivalda, ir verslas, ir valstybė“, – sakė M. Sinkevičius.

Leonardas Marcinkevičius (ELTA)

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

0 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist