Vilniaus miesto savivaldybė skundžia teismui prokuratūros sprendimą netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio ir eksparlamentaro Juozo Imbraso namų statybų sostinėje.
Tai Eltai patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.
„Savivaldybė, įvertinusi prokuratūros pateiktus dokumentus ir išanalizavusi sprendimuose nurodytus argumentus bei su jais nesutikdama, nusprendė skųsti sprendimą netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių, t. y. Generalinės prokuratūros sausio 12 d. nutarimą palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės praėjusių metų lapkričio 10 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, – teigiama savivaldybės atstovo atsiųstame komentare.
Anot G. Grubinsko, Vilniaus miesto savivaldybę pernai spalį pasiekė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) raštai, kuriuose konstatuota, kad R. Žemaitaičio ir J. Imbraso sklypams Laurų gatvėje statybą leidžiantys dokumentai išduoti neteisėtai, nes sklypai patenka į Virių vandenvietės pirmąją griežto režimo apsaugos zoną.
Pasak savivaldybės atstovo, VTPSI raštuose referuota į Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas, kuriose numatyta, kad, jei per tris mėnesius nėra ištaisomi pažeidimai, VTPSI per mėnesį kreipiasi į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo.
Vilniaus miesto savivaldybė atkreipė dėmesį, kad R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybų atveju trijų mėnesių laikotarpio terminas ištaisyti pažeidimus suėjo sausio 19 d., o mėnesio laikotarpis kreiptis į teismą sueis pirmadienį, vasario 19 d. Pasak G. Grubinsko, savivaldybė viliasi, kad VTSPI pasinaudos minima galimybe ir kreipsis į teismą dėl statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo.
„Manome, kad VTPSI kaip statybos valstybinės priežiūros funkciją atliekančios institucijos kreipimasis į teismą įstatyme numatyta tvarka būtų teisingas ir kompetentingas kelias tolimesniame procese. Savivaldybė, žinoma, yra pasiruošusi bendradarbiauti su VTPSI“, – nurodoma Vilniaus miesto savivaldybės komentare.
Eltai susisiekus su VTPSI, inspekcijos atstovė spaudai Rasa Kėkštienė teigė, kad sprendimas dėl kreipimosi į teismą dėl R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybas leidžiančių dokumento galiojimo panaikinimo dar nėra priimtas.
„VTPSI dar sprendžiama, ar kreiptis į teismą“, – teigė R. Kėkštienė.
ELTA primena, kad praėjusių metų lapkritį Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė nutarė netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių dėl R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų sostinėje statybų. Nutarime nepradėti taikyti viešojo intereso gynimo priemonių nurodoma, kad nenustatytas pagrindas taikyti minėtas procedūras. Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas apskundė šį sprendimą aukštesniajam prokurorui, tačiau Generalinės prokuratūros prokuroras skundo netenkino.
Aukštesniojo prokuroro nutarime teigiama, kad R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybų aplinkybių tyrime nebuvo gauta duomenų dėl viešojo intereso pažeidimų. Kartu nurodoma, kad statybą leidžiančių dokumentų neatitikimą Vilniaus miesto Bendrojo plano sprendiniams iš esmės nulėmė pačios savivaldybės veiksmai ir institucijų, kompetentingų spręsti vandenvietės ribų pakeitimo klausimą, neveikimas. Svarbia aplinkybe pripažinta ir dabartiniams žemės sklypų savininkams savivaldybės veiksmais sukurti teisėti lūkesčiai.
Kaip jau minėta anksčiau, Vilniaus miesto savivaldybė šį aukštesniojo prokuroro nutarimą apskundė teismui.
Prokuratūra, vertindama R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybų Vilniuje aplinkybes, pernai buvo pradėjusi ir ikiteisminį tyrimą dėl įtarto piktnaudžiavimo, tačiau šių metų sausį jį nutarta nutraukti, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ano prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2015 m. ir 2018 m. statybą į vandenviečių apsaugos zoną patenkančiuose sklypuose (Laurų g. 54 ir 56) leidžiantys dokumentai buvo išduoti pažeidžiant teisės aktus, nesilaikant Civilinio kodekso, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Vis dėlto, kaip nurodo prokuratūra, pagal šiuo metu galiojantį sostinės Bendrąjį planą, minimi žemės sklypai pažymėti kaip patenkantys į urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos zoną, todėl darytina išvada, kad šiose sklypuose galima vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba ir nustatytas žemės sklypų naudojimo būdas neprieštarauja šiuo metu galiojančiam šios teritorijos naudojimo būdui.
Gytis Pankūnas (ELTA)
