Gegužės 8-oji Lietuvoje – ypatinga diena, pažymėta ne tik kalendoriuose, bet ir žemdirbių gyvenimo cikluose. Tai Šv. Stanislovo diena, dar liaudiškai vadinama Cibuliniu. Kodėl ši diena tokia svarbi ir ką per ją daryti?
Šventasis Stanislovas – Krokuvos vyskupas, gyvenęs XI a., tapęs Lenkijos globėju ir garsėjęs ypatingu teisingumu bei drąsa. Pasipriešinęs žiauriam karaliui Boleslovui II, jis buvo nužudytas ir dėl savo dvasinės stiprybės 1253 m. paskelbtas šventuoju. Šv. Stanislovas ilgainiui tapo svarbus ir Lietuvos kultūrai – jo vardu pavadinta daugybė lietuvių, o jo atvaizdas puošia net Vilniaus arkikatedrą.
Tačiau Cibulinio dieną svarbus ne tik šventojo atminimas. Ši diena nuo seno glaudžiai susijusi su praktiniais žemdirbių darbais. Lietuvių liaudies tradicija byloja, jog būtent gegužės 8-ąją būtina sodinti svogūnus ir sėti žirnius. Senoliai tikėjo, jog svogūnus reikia sodinti tokį momentą, kai danguje nesimato nei mėnulio, nei saulės, taip užtikrinant gerą ir gausų derlių. Baigus sodinti, lysvės gale įsmeigiama šluota arba išbarstomi svogūnų lukštai, simboliškai pritraukiant gausą ir sėkmę.
Ne mažiau svarbus buvo ir oro stebėjimas. Šią dieną bitininkai itin atidžiai žvalgydavosi į dangų: saulėtas oras pranašavo gerą medunešį, o apniukęs – kuklesnį bitininkystės sezoną.
Cibulinis buvo ne tik darbų, bet ir bendruomenės diena. Kaimo žmonės dalijosi svogūnų sodinukais, patirtimi apie žemės darbus ir kartu stebėjo gamtos ženklus, tikėdami, kad gerai praleistas Cibulinis užtikrins gausų derlių ir sėkmingus metus.
Taigi gegužės 8-oji Lietuvoje tampa ypatinga data, kurioje persipina krikščioniškos tradicijos, liaudies papročiai ir senoji žemdirbystės išmintis.
