Apie 80 proc. Lietuvos gyventojų patinka fejerverkai, nes jie kuria šventinę nuotaiką ir yra tradicijos sutikti Naujuosius metus ar valstybines šventes dalis, parodė naujausia reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurią atliko tyrimų centras „Vilmorus“. Pristatydamas apklausos duomenis Lietuvos pirotechnikų asociacijos pirmininkas Ovidijus Barkauskas vylėsi, kad Seimui svarstant Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisas bus rastas kompromisas ir gyventojai toliau galės mėgautis profesionaliais fejerverkais. Siūlymus uždrausti Lietuvoje naudoti profesionalius fejerverkus (F4 kategorija) kritikuoja ir žinomi renginių industrijos atstovai.
Naujausias visuomenės nuostatas profesionalių fejerverkų atžvilgiu atskleidžianti reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta šių metų balandžio 14-22 d., jos metu Lietuvos pirotechnikų asociacijos (LPA) iniciatyva apklausta tūkstantis šalies gyventojų.
Apklausa parodė, kad visuomenės požiūris į profesionalius fejerverkus yra teigiamas: apie 80 proc. gyventojų fejerverkai patinka, nes jie kuria šventinę nuotaiką ir yra svarbus meninių renginių akcentas, be to, sutikti Naujuosius metus ar švęsti valstybines šventes grožintis fejerverkais yra tapę mūsų tradicijos dalimi. Kad fejerverkų nemėgsta, nurodė penktadalis apklausos respondentų.
„73 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad profesionalūs fejerverkai, naudojami įvairių renginių metu laikantis saugumo reikalavimų, kuria šventinę nuotaiką. Labai panašiai fejerverkus vertina tiek sostinės, tiek kaimo gyventojai: profesionalius fejerverkus, kaip šventinę nuotaiką kuriantį renginių akcentą, apibūdina 76 proc. Vilniaus miesto ir 77 proc. kaimiškų vietovių gyventojų“, – pristatydamas apklausos duomenis teigė O. Barkauskas, LPA pirmininkas.
Apklausa taip pat parodė, kad 64,4 proc. gyventojų pritaria tradicijai valstybines šventes ir Naujuosius metus sutikti grožintis fejerverkais. Tam nepritariantys teigė 23,7 proc., o beveik 12 proc. atsakė, kad neturi nuomonės šiuo klausimu.
Apklausoje gyventojai išreiškė savo nuomonę ir dėl fejerverkų poveikio gyvūnams. 64,5 proc. gyventojų teigė manantys, kad naudojant fejerverkus gyvūnai gali patirti neigiamą poveikį, tačiau tai jiems nesukelia ilgalaikių pasekmių.
„Mes suprantame visuomenės susirūpinimą dėl fejerverkų poveikio gyvūnams ir šiam klausimui skiriame didelį dėmesį. Mūsų tikslas – kad renginys ar šventė, kurių metu naudojami profesionalūs fejerverkai, keltų kuo mažiau streso tiek naminiams, tiek gamtoje gyvenantiems gyvūnams, todėl renginiuose vis daugiau yra naudojami tylieji fejerverkai, taikomos naujos technologijos, ieškoma ir kitų sprendimų“, – pažymi O. Barkauskas.
Tyla: Lietuvai būtų pasiūlyta organizuoti „Euroviziją“ Lenkijoje
Spaudos konferencijoje dalyvavę renginių industrijos atstovai – M.A.M.A asociacijos pirmininkas Martynas Tyla ir profesionalus režisierius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas taip pat kritikuoja politikų iniciatyvą uždrausti profesionalius fejerverkus, kurie yra tapę neatsiejama renginių dalimi.
Tyla teigia, kad profesionalūs fejerverkai gausiai naudojami ne tik įvairiuose pramogų ir kultūros renginiuose Lietuvoje, bet ir žymiajame „Eurovizijos“ dainų konkurse bei po atviru dangumi vykstančiuose pasaulinio garso atlikėjų koncertuose. „Daugelis pasaulinio lygio žvaigždžių koncertuose naudoja pirotechnikos efektus, tarp jų ir visame pasaulyje populiari grupė „Coldplay“, kuri savo pasirodymuose ypač akcentuoja tvarumą ir aplinkos apsaugą, ir daug kitų atlikėjų“, – sako M. Tyla.
Jis pabrėžia, kad apie 70 proc. „Eurovizijos“ dainų konkursuose naudojamų efektų taip pat yra profesionali pirotechnika. „Neatmetu galimybės, kad jei Lietuvoje būtų uždrausti profesionalūs fejerverkai, net ir laimėjimo atveju Lietuvai nebūtų leista organizuoti „Euroviziją“ mūsų šalyje. Galbūt būtų pasiūlyta organizuoti konkursą, tarkime, Lenkijoje. Tikrai labai daug klausimų iškiltų tokiu atveju ir labai tikėtina, kad Lietuvoje dėl to nevyktų ne tik „Eurovizija“, bet ir garsių pasaulinių grupių koncertai“, – tvirtina M.A.M.A asociacijos pirmininkas M. Tyla.
Didžiausiose arenose renginius organizuojančios agentūros „ReKūrai“ vadovas A. Kamantauskas pridūrė manantis, kad profesionalių fejerverkų uždraudimas atimtų iš žiūrovų didelę dalį gerų emocijų, kurių ir taip labai trūksta.
„Esu įsitikinęs, kad galima rasti būdų, kaip naudojant fejerverkus suderinti visų pusių interesus. Kai pernai Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą buvo naudojami fejerverkai, man irgi tai kėlė daug klausimų, tačiau po to pamačiau renginį, kuriame fejerverkai karo fone panaudojami labai subtiliai. Kaip bebūtų, gyvenimas tęsiasi ir tai yra daugiau formos ir susitarimo klausimas”, – kalbėjo profesionalus režisierius A. Kamantauskas.
Jo teigimu, kritikuojantieji profesionalius fejerverkus dažnai būna susidarę nuomonę neįsigilinę. Pasak A. Kamantausko, fejerverkus galima mėgti arba jų nemėgti, bet pasirinkimo galimybė turi išlikti.
„Nepritariu mūsų šalyje įsivyraujančiai draudimų kultūrai, kai, užuot ieškant būdų, kaip suderinti interesus, skubama eiti radikalių draudimų keliu. Galima uždrausti ir rūkymą, alkoholį, valgyti mėsą ar kepti šventinius tortus – draudimų sąrašą taip galima plėsti iki begalybės“, – nenukrypti į kraštutinumus ragino renginių agentūros „ReKūrai“ vadovas A. Kamantauskas.
„Būtinos kokybiško renginio sąlygos yra gerai išvystyta dramaturgija ir taip vadinami nuostabos efektai, kurie traukia žmones ateiti į renginį, būti nustebintais jo atidarymu ir laukti renginio kulminacijos. Olimpinės žaidynės, Pasaulio futbolo čempionatas, Naujieji metai didžiausiose pasaulio sostinėse – viską vainikuoja įspūdingi fejerverkai. Net tvarumo pirmūnai danai Kopenhagos centre kiekvieną šeštadienį leidžia fejerverkus.
Muzikinių atrankų komisijos atlikėjams nuolat rekomenduoja savo pasirodymų metu būti ryškiems ir įsimintiniems ir tam naudoti specialiuosius efektus. Ne veltui juos ir vadiname efektais – kiekvieno kūrėjo kūrybinis iššūkis yra sukurti juos kuo įspūdingesnius. Norėčiau, kad valstybė neribotų kūrybinės laisvės kurti žmonėms šventę ir įspūdingas emocijas, ribodami priemonių pasirinkimą. Galime diskutuoti apie niuansus, bet kategoriškumą eliminuokime“, – pridūrė renginių agentūros „ReKūrai“ vadovas A. Kamantauskas.
Asociacija: daug didesnį CO2 pėdsaką nei fejerverkai palieka privatus maisto grilinimas
LPA pirmininkas O. Barkauskas taip pat pažymi, kad asociacijos iniciatyva profesionalių fejerverkų gaminiuose jau atsisakyta toksiškų medžiagų (švino, arseno, stibio, heksachlorobenzeno), taip pat plastiko, kuris pakeistas į perdirbamas ir aplinkai draugiškas medžiagas.
Barkausko teigimu, įstatymo pataisas, kuriomis siekiama uždrausti Lietuvoje profesionalius fejerverkus ir fejerverkai pateikiami kaip didelis blogis, inicijavę politikai sutirština spalvas ir manipuliuoja informacija neįsigilinę į situaciją.
„Oficialūs Aplinkos apsaugos agentūros reguliariai atliekamų tyrimų duomenys patvirtina, kad didžiausių renginių ar švenčių metu paros norma neviršijo žmonių sveikatos apsaugai nustatytų ribinių verčių. Pavieniai valandos oro taršos normų viršijimo atvejai yra visiškai išimtiniai ir iš esmės nulemti oro sąlygų.
Fejerverkų tarša, palyginti su kitais taršos šaltiniais, yra mažareikšmė, trumpalaikė ir koncentruota dideliame aukštyje, tad pristatyti tai kaip didžiulį taršos šaltinį yra mažų mažiausiai neteisinga. Palyginimui, vieno fejerverkų festivalio metu padaroma CO2 tarša prilygsta vos kelių automobilių kuro sudeginimui“, – teigia LPA vadovas.
Barkauskas taip pat cituoja Austrijos tvarumo tyrimų instituto duomenis, kurie parodė, kad daug didesnis taršos šaltinis nei fejerverkai yra privatus grilinimas. Vien Vokietijoje naudojant grilių per metus išskiriama apie 500 000 tonų CO2.
„Palyginimui, aštuonių asmenų kompanijos grilio vakarienė prilygsta 564 vienetų fejerverkų baterijų arba 282 kg pirotechnikos mišinio panaudojimui“, – pažymi O. Barkauskas, kuris viliasi, kad užuot tapus pirmąja valstybe Europos Sąjungoje, visiškai uždraudusia naudoti profesionalius fejerverkus, bus rastas kompromisas ir gyventojai galės toliau mėgautis profesionaliais fejerverkais.
Kaip alternatyva asociacijos iniciatyva siūlomi pirotechnikos priemonių platinimo ribojimai, tarp kurių – visiškas fejerverkų prekybos uždraudimas internetinėse parduotuvėse bei nešaudymo zonų nustatymas savivaldybių masinio susibūrimo vietose. LPA ragina eiti daugelio valstybių jau pramintu keliu – užuot uždraudus tik profesionalų naudojamus fejerverkus, įvertinti galiojantį reglamentavimą dėl taip vadinamo buitinių fejerverkų (F2 ir F3 kategorijų) platinimo ir naudojimo.
