Į ES koridorius šiemet grįžus iniciatyvai pabloginti sąlygas sutrikimus patyrusiems keleiviams, kompensacijų valdymo bendrovė „Skycop“ ne tik prieštarauja svarstomiems pokyčiams, bet siūlo priešingą kryptį – gerokai padidinti dar nuo 2004 m. galiojančias išmokų sumas.
Europos Sąjungos Tarybos Aviacijos darbo grupė vasario ir kovo mėnesiais svarstė iniciatyvą reikšmingai pabloginti kompensacijų už sutrikdytus skrydžius sąlygas. Nors šių posėdžių detalės nėra viešos, Vokietijos „Bild“ ir Prancūzijos „Euronews“ žiniomis, svarstomi dar 2013 m. iškelti pasiūlymai pailginti į kompensacijas pretenduojančius vėlavimus nuo dabartinių 3 iki 5-12 valandų.
Šiuo metu Europoje 250, 400 arba 600 Eur kompensacijos keleiviams priklauso, jei skrydis galutinį tašką dėl oro bendrovės galioje esančių aplinkybių pasiekė bent 3 val. vėliau nei numatyta oficialiame tvarkaraštyje. Konkrečią sumą lemia skrydžio atstumas kilometrais.
Europos žiniasklaidos priemonių žiniomis, minėtų sumų didinti ar mažinti nėra svarstoma, tačiau oro bendrovės norėtų išplėsti vėlavimų laiką, kurį viršijus keleiviai pretenduotų į kompensacijas. Pagal vieną iš Aviacijos darbo grupėje nagrinėjamų scenarijų, į kompensacijas keleiviai galėtų pretenduoti tik tuomet, jei skrydis vėluotų 5, 9 arba 12 valandų, priklausomai nuo jo atstumo. Galutiniai sprendimai Europos institucijose dar nėra priimti.
„Skycop“ advokatas Nerijus Zaleckas tokią iniciatyvą vertina kaip žingsnį atgal. Jis pabrėžia, kad kompensacijų už sutrikdytus skrydžius mechanizmas prieš daugiau kaip du dešimtmečius ES buvo sukurtas ne kaip priemonė nubausti oro bendroves ar būdas pasipelnyti keleiviams, o kaip įrankis atlyginti nepatogumus ir, svarbiausia, kaip skatinimas teikti punktualesnes ir kokybiškesnes paslaugas.
„Pastaraisiais metais ES261 analogus įsivedusios Turkija bei Saudo Arabija ar šį mechanizmą išstodama iš ES faktiškai išsaugojusi Jungtinė Karalystė yra puikūs pavyzdžiai, rodantys, kad sąžiningos kompensacijos už sutrikdytas keliones didina valstybių patrauklumą turistams ar verslui. Dabartinių sąlygų bloginimas būtų didelis Europos žingsnis atgal, mažinsiantis stimulą aviakompanijoms užtikrinti sklandžias ir punktualias keliones. Raginame ES žengti priešinga kryptimi – nuo 2004 m. neperžiūrėtos išmokų sumos dėl infliacijos prarado apie pusę savo vertės, tad svarstytina kompensacijas atitinkamai padidinti arba, žvelgiant į ateitį, netgi padvigubinti“, – komentuoja N. Zaleckas.
„Skycop“ vertinimu, minimalaus į kompensacijas pretenduojančio skrydžio vėlavimo laiko išplėtimas iki 5-12 val. piniginių išmokų gavėjų skaičių galėtų sumažinti apie 5 kartus. Europoje tokie pokyčiai keleiviams reikštų šimtus milijonų ar net daugiau kaip milijardą eurų negautų kompensacijų per metus. Kompanijos duomenimis, pernai Europoje ir Jungtinėje Karalystėje reikšmingus sutrikimus pernai patyrė beveik 218 tūkst. skrydžių, teoriškai reiškiančių apie 6 mlrd. Eur kompensacijų. Tačiau iki pusės šių atvejų į kompensacijas nepretenduoja dėl oro bendrovių galioje nesančių sutrikimų priežasčių (sudėtingų orų, streikų ir pan.), o dar maždaug du trečdaliai keleivių apskritai nesikreipia dėl jiems priklausančių pinigų.
