Lietuvos elektros perdavimo tinklų sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad šaltajam metų sezonui artėjant, įtampa elektros rinkoje turėtų mažėti, kadangi Europoje didės elektros generacija.
„Vasarą kaip taisyklė ir būna toks ypatingai sudėtingas laikas, kai būna elektros trūkumas. Žiemą, nors ir vartojimas didesnis, gamintojų yra daugiau. Mes į žiemą žiūrime pozityviau, nei į vasarą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Masiulis.
Anot jo, kiek tiksliai kainuos elektra lems tai, kokios brangios bus dujos, o jų kainos, neatmeta „Litgrid“ vadovas, gali stabilizuotis.
„Elektros kainos praktiškai tiesiogiai koreliuoja su dujų kainomis, tai viskas priklausys nuo dujų kainos. Jei dujų kainos mažės, mažės ir elektros. Dėl to reikės stebėti, kiek naujų suskystintų gamtinių dujų terminalų statoma Europoje, kokios sutartys sudaromos. Tai turėtų turėti teigiamą įtaką: jei Europa pilnai išsivaduos iš „Gazprom“ gniaužtų – o liko visai nedaug (tik apie 5 proc. „Gazprom“ tiekia Europai) nuo to laiko situacija turėtų pradėti taisytis“, – svarstė R. Masiulis.
Kaip tikino jis, kol kas įvardinti aiškią kainą sunku. Vis tik prognozuojama, kad po žiemos dujos gali pradėti pigti, nors rinkoje tas stebima ir šiuo metu. Tai, R. Masiulio vertinimu, gali būti ženklas, jog Europa prisitaikė prie nutrūkusio rusiškų dujų importo.
„Visi tikėjosi, kad kai rusai atjungs „Nord Stream 1“, dujų kainos „pramuš lubas“ ir kils virš 400 Eur/MWh ir pan. O jos labai įdomiai nukrito. Turbūt tai reiškia, kad Europa suvirškino, kad rusiškų dujų žemyne nebėra, yra tam pasiruošusi, įdiegusi eilę priemonių ir nuo dabar tokia sunki situacija pamažu turėtų pradėti gerėti“, – kalbėjo „Litgrid“ vadovas.
Europoje daugės elektros gamintojų
R. Masiulis taip pat akcentavo, kad elektros kainas turėtų stabilizuoti didėjanti elektros gamyba Europoje – pavyzdžiui, didžiausia elektros gamintoja Prancūzija įsipareigojusi artėjant žiemai palaipsniui didinti atominės energetikos pajėgumus.
Be to, didės šiluminių elektrinių generacija, pavyzdžiui, Latvijoje, kur visą šaltąjį sezoną turėtų veikti 800 MW galios pirmasis ir antrasis šiluminės elektrinės blokai Rygoje.
„Išgyvenome pagrindinį smūgį, atsidaro mazutinės, anglinės elektrinės. Manome, kad rudens antroje pusėje ir žiemą bus lengviau. Įsijungs daugiau šiluminių elektrinių, kurios gamina ir elektrą ir šilumą. Pirmoje vietoje – dvi Latvijos šiluminės elektrinės, kurios žiemą, vėlyvo rudens bei ankstyvo pavasario metu užtikrins tiek elektros kiekį, tiek ir šiek tiek mažesnę kainą, nes jie dalina kaštus tarp šildymo ir elektros“, – teigė R. Masiulis.
„Litgrid“ vadovas taip pat nemano, kad gali pasikartoti tokie kainų šuoliai kaip rugpjūčio 17 d., kuomet 18-19 val. elektros kaina Lietuvoje pasiekė maksimalią 4 tūkst. Eur/MWh ribą.
„Dabar rinka pamatė, kas gali įvykti. Ta diena buvo ypatinga, sutapo eilė faktorių, buvo linijų ribojimai, ne visi elektros generatoriai elektrą gamina. Tiesiog taip būna, kad kartą per dešimtmetį tokie supuola. Manau, kad to sunku tikėtis“, – aiškino R. Masiulis.
Pasak jo, tokios aukštos kainos bus išvengta, kadangi nuo tos dienos daugiau elektros gamina šiluminės elektrinės Latvijoje.
„Artėjant šaltajam sezonui garantuotai pradės daugiau gaminti, kadangi Latvijos abi šiluminės elektrinės šildo Rygą. 800 MW pradės gaminti ir visą šaltąjį periodą gamins“, – kalbėjo „Litgrid“ direktorius.
Lukas Juozapaitis (ELTA)
