Lietuva nuo šiol turi ir gynybos monetą. Lietuvos bankas į apyvartą išleido proginę šalies saugumui skirtą 2 eurų monetą. Tikimasi, kad šis pinigas atkreips dėmesį į poreikį spręsti gynybos klausimus finansiškai. Bendras proginės monetos tiražas – pusė milijono.
„Tai yra ne tik moneta ir daugiau nei moneta – tai simbolis, primenantis mums visiems, kad laisvė nėra duotybė“, – šnekėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasiryžimą gintis moneta perteikia ir vaizdu. Vienoje pusėje matyti Lietuvos kontūras, o valstybės sienas juosia stilizuotas spyglių barjeras.
„Lietuva čia yra tarsi ežys – nedidelė, bet stipri ir visada pasiruošusi apsiginti nuo išorės grėsmių“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
„Gynybai skirta moneta tikrai neš žinią apie mūsų pasiryžimą, nusiteikimą gintis“, – teigė krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksas.
Vien tik paskelbus apie 2 eurų išleidimą pasipylė dėmesys. Pavydėti gali ir Lietuvos influenceriai – socialiniuose tinkluose banko žinutę peržiūrėjo daugiau nei milijonas. Tiesa, kalbos – ne tik pozityvios.
„Ne tik palaikymo, bet ir priešiškų valstybių „trolių“ bei vadinamųjų botų dėmesio“, – pabrėžė G. Šimkus.
Proginių monetų į apyvartą išleista pusė milijono. Jas galima įsigyti Lietuvos banko internetinėje parduotuvėje. Norinčių pirkti yra – gynybos monetos numizmatinėje pakuotėje už 12 eurų jau išparduotos.
„Pasklis po Lietuvą, po euro zoną, po visą pasaulį“, – tvirtino G. Šimkus.
Proginis pinigas – tai ir dėmesys svarbiems finansiniams klausimams. Lietuva gynybai ieško dvylikos milijardų eurų.
„Tikimasi, kad tai dar kartą atkreips dėmesį į mūsų šalies saugumo klausimus ir poreikius juos spręsti finansiškai“, – aiškino krašto apsaugos viceministras.
Lietuva dar svarsto, kiek skolinsis, o kiek lėšų surinks iš didesnių mokesčių. Kaip pinigai bus panaudoti – jau aišku.
„Mes kalbame apie tankų įsigijimą, vikšrines kovos mašinas, salvinės raketos HIMARS“, – nurodė K. Aleksas.
Banko vadovas sako, kad gynybai reikia papildomų 2,5 procento BVP. Anot jo, geriausia didžiąją dalį skolintis, o tik pusės procentinio punkto ieškoti valstybės biudžete.
Autorius: Gabrielė Grigošaitytė I LNK.LT
