Lietuvos naujienos

Pristatytas, Lietuvos salų žemėlapis

Kas gali būti romantiškiau nei atostogos saloje? Patirti nuotykį vandens iš visų pusių apsuptame žemės lopinėlyje įmanoma ir Lietuvoje. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai dalijasi informacija apie įspūdingiausias mūsų šalies salas, į kurias galima patekti ir jose išsimaudyti arba – pasidžiaugti privatumu, pasimėgauti išskirtine gamta. Atrask salas prie sostinės, salą su piliakalniu, ežeru, dvaru.

Sala su piliakalniu (Molėtų r.)

Vainikų sala yra ilgiausiame Lietuvoje Asvejos ežere, kurio vandenys skalauja Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonus. Ši sala įdomi tuo, kad joje yra neseniai surastas ir archeologų dar neištyrinėtas Jonėnų piliakalnis. Jį galima pamatyti nuo stataus Liudgardo šlaito, esančio Asvejos ežero pakrantėje tarp Baluošos upelio žiočių ir Giraičių kaimo. Pasak Asvejos regioninio parko direkcijos, prie Vainikų salos galima priplaukti baidarėmis, irklentėmis, valtimis.

Ežeras saloje (Ignalinos r.)

Ilgasalė Baluošo ežere – vienintelė Lietuvos ežero sala, kurios viduryje slepiasi atskiras ežerėlis. Šis ežeras ežere vadinamas Baluošo akimi, o jo gylis siekia virš 7 m. Į jį galima įplaukti upeliu iš Baluošo ežero. Sala matosi nuo Trainiškio kaimo kranto, o ją pasiekti patogiausia pasirinkta vandens transporto priemone – valtimi, baidare, irklente ar kt. Šis ežeras yra viename populiariausių plaukimo baidarėmis maršrutų Būkos upė-Ginučių vandens malūnas.

 

Sala, kurioje skamba baltų muzika (Zarasų r.)

Zaraso ežero Didžioji sala (Zarasai) yra antroji pagal dydį Lietuvos sala. Ji daugeliui puikiai žinoma, nes visada įvykių sūkuryje. Čia įrengta ilgiausia Baltijos valstybėse vandenlenčių trasa bei batutų parkas, krepšinio ir tinklinio žaidimų aikštelės, pramogų bei poilsio zonos, paplūdimiai.

Tačiau ar žinote Zarasų rajone kitą – Dūburio, arba Astravo, salą? Ji – didžiausia Dūburio ežere. Jauki ir beveik laukinė sala su maudyklėmis yra tapusi ir kasmetinio šiuolaikinio baltų kultūros ir alternatyvios muzikos festivalio „Mėnuo Juodaragis“ rezidencija. Anksčiau saloje stovėjo dvaras, į kurį darbininkai keldavosi plaustu, dabar čia galima patekti pylimu.

Pilies sala Plateliuose (Plungės r.)

Didžiausiame Žemaitijos Platelių ežere – 7 salos (Pilies, Briedsalė, Veršių, Pliksalė, Ubagsalė, Gaidsalė, Šončelio). Iš jų garsiausia yra Pilies sala. Joje XV a. stovėjo Lietuvos didikams priklausiusi pilis. Salą su Šventorkalniu, kuriame buvo senoji Platelių gyvenvietė, jungė beveik 300 m tiltas, kurio poliai išlikę iki šių dienų. Prie šios salos patogu išlipti, yra gera smėlėta pakrantė, kurioje patogu išsimaudyti.

 

Saloje pastatytas informacinis stendas ir vingiuoja natūralus pėsčiųjų takas, čia auga labai retos kerpių, grybų bei samanų rūšys. Į salą patekti galima vandens dviračiais, valtimi, katamaranu, skaidriomis valtimis. Plaukiant jomis, permatomas dugnas leis išvysti Platelių ežero augmeniją, įvairiaspalvę gyvūniją ir net nuskendusio istorinio tilto polius.

Salos prie Vilniaus (Vilniaus r.)

Gėlos ežeras Nemenčinės seniūnijoje (apie 2 km į rytus nuo Nemenčinės miesto, 54.849704, 25.50924) dažnai vadinamas nemokamu natūraliu gamtos SPA – jo krantai padengti baltu moliu, apaugę pušimis, be to, jis yra vienas švariausių Vilniaus apylinkėse. Teritorijoje – daug staliukų ir suolų, yra sūpynės, persirengimo kabinos, tualetai. Čia galima pasivaikščioti, išsimaudyti ar žvejoti. Ežero viduryje yra nedidelė sala su lieptu, pavieniai poilsiautojai prie jos priplaukia nuosavomis valtimis.

Miškais apaugusi sala, iki kurios galima priplaukti valtimi, yra ir Riešės ežere, Riešės seniūnijoje (54.786203, 25.113014), taip pat Vilnojos ežere, šalia kurio yra akmens skulptūrų parkas (54.794093, 25.088399).

 

Galvės ežero salų istorijos (Trakai)

Puikiai visiems žinomame Galvės ežere – net 21 sala ir ne mažiau su jomis susijusių legendų. Jos mena slaptą tunelį iš Sapiegų salos į Vilnių, atsiskyrėlį Pustelniko saloje, pasmerktųjų myriop raudas Raudų saloje, septyngalvį slibiną Bareikos saloje ar iš meilės dovanotas gulbes širdelės formos Bevardėje saloje.

Kiekvieną jų Trakų turizmo informacijos centras sudėjo į specialų maršrutą „Galvės ežero salų istorijos“. Galvės ir Lukos (Bernardinų) ežerų krantinėse išsinuomojus valtis, irklentes arba vandens dviračius, salas apiplaukti galima per dieną. Tik svarbu neįplaukti į irklavimo trasas.

Uošvės liežuvis ir Žento slėptuvė (Kupiškio r.)

Ketvirtame pagal dydį dirbtiniame vandens telkinyje Lietuvoje – Kupiškio mariose yra dvi išskirtinės salos. Uošvės liežuvio sala (55.855460, 24.978666) žymi dendrologiniu parku. Čia įrengti pėsčiųjų takai, poilsio aikštelės su pavėsinėmis, prieplauka neįgaliesiems. Parką pasiekti galima iš Pajuodupės kaimo pusės tiltu arba iš Aukštupėnų poilsiavietės pontoniniu tilteliu (šaltuoju metų laiku jis yra nuimamas, kad nebūtų sutraiškytas ledo). Uošvės liežuvio sala taip yra praminta dėl savo formos. Juokaujama, kai šalia yra Uošvės liežuvis, žentui reikia kur nors pasislėpti, todėl kita Kupiškio marių sala ir praminta Žento slėptuve.

 

Skirtingai nei į Uošvės liežuvį, į Žento slėptuvės salą (55.899984, 25.008154) galima patekti tik vandeniu – tam įrengtas pontoninis plaustas su metaliniu lynu. Būtina su savimi turėti tvirtas pirštines, kadangi plikomis rankomis traukti lyną ir nepatogu, ir galima susižeisti. Sala pritaikyta poilsiui – joje yra pavėsinė, suoliukai bei laužavietė. Beje, abi salos labai mėgstamos žvejų.

Ežerų krašte – pabėgimas į salą vienam (Ignalinos r.)

Ignalinos miestą supa keliolika ežerų. Čia – ir Meilės sala, ir keturių ežerų apsuptas kaimas, ir net asmeninė sala. Pavyzdžiui, pasirinkus 8 ežerų maršrutą po Ignaliną, Paplovinio ežero tilto viduryje rasite salą, kurią vietiniai vadina „Meilės sala“. Saloje yra keletas suoliukų, ant kurių atsisėdus galima pasigrožėti fontanu ežere.

Keturių ežerų apsuptame pusiasalyje yra du kaimai, pavadinti Salos. Vienas iš jų – Salos II – išsiskiria savo unikalia architektūra, todėl čia įsteigtas Salų kultūrinis rezervatas. Pėsčiomis į Salas II galima patekti nuo Ladakalnio, liepteliu perėjus ežerus jungiančią protaką.

 

Arba – išsinuomoti salą! Pripučiama vandens platforma, kuri talpina iki 10 žmonių, gali tapti asmenine sala bet kuriame Ignalinos ežere. Prisiyrus irklais į norimą vietą galima išmesti inkarą, šokinėti į vandenį, maudytis, degintis ir mėgautis vasara.

Paukščių sala (Varėnos r.)

Į Dainų slėnio salą Varėnoje galima patekti tik tilteliu. Tai – populiari miesto renginių ir koncertų vieta.

Tačiau Nemune ties Varėna yra dvi salos, kuriose karaliauja tik paukščiai ir gyvūnai. Viena jų puikiai matoma nuo Merkinės piliakalnio, kita – Pastraujo – nuo apžvalgos bokšto. Į salas patekti negalima. Vasaromis čia ganosi karvės, avys, kurių darbas – naikinti menkaverčius augalus. Mažojoje saloje pastebėtas raudonkojis tulikas, perkūno oželis, krantinis tilvikas, griežlė, pempės, o Pastraujo saloje įsikūrusios pempės, krantiniai tilvikai, antys, kurapkos.

Rusnės sala (Šilutės r.)

Rusnė – didžiausia sala Lietuvoje, garsi gamtos grožiu, paukščių įvairove bei pavasariniais potvyniais (55.301772,21.379419). Bendras salos plotas – 47 km². Joje, be Rusnės miestelio, yra Vorusnės, Šyškrantės, Pakalnės, Uostadvario ir Skirvytėlės kaimai. Vienintelis kelias į Rusnę – tiltas per Atmatą.

Rusnės salos etnografinio Skirvytėlės kaimo pabaigoje yra kabantis „beždžionių“ tiltas, o Uostadvario kaime – aštuonkampio formos, 18 m. aukščio Uostadvario švyturys. Beje, sala tituluojama skaniausios rūkytos žuvies sostine. Čia netrūksta ir aktyvių vandens pramogų – panorę gali žvejoti, plaukioti laivais, valtimis ar baidarėmis, išsimaudyti čia esančiame paplūdimyje.

Varnų sala briedžių ežere (Kelmės r.)

Bridvaišio ežero vardas kildinamas iš pasakojimų, jog jo skaniu vandeniu kadaise pasivaišinti ateidavę briedžiai. Šiame ežere, kurio giliausia vieta siekia net 42,8 metrus, yra dvi salos – Didžioji ir Varnų ( 55.590245, 23.216244). Į Didžiąją salą veda tiltas, nuo kurio galima apžvelgti visą ežerą, pailsėti ant saloje įrengtų suoliukų. Į abi salas taip pat galima pakliūti valtimis, irklentėmis (jos nuomojamos čia pat ežero pakrantėje). Ežeras turi didelį paplūdimį.

Dvaras Lietuvos formą primenančioje saloje (Rokiškio r.)

Viena didžiausių, gyvenamų ir labiausiai lankomų salų Rokiškio rajone – Salų miestelis. Į miestelį patekti galima tiltu arba atplaukti plaustu. Pagrindinis traukos objektas čia – didingasis Salų dvaras. Šiuo metu dvare šeimininkauja Rokiškio tautodailininkų asociacija, kuri čia vykdo įvairiausias veiklas: vaikų vasaros stovyklas, edukacijas ir kūrybines dirbtuves, tapybos užsiėmimus, skirtingus renginius. Rūmuose veikia restoranas, o dvaro parke lankytojus džiugiai pasitinka alpakos, stručiai ir poniai. Kadangi dvaras yra saloje, apsuptoje Dviragio ežero, parke įrengtos dvi maudyklos su tiltais, sūpynėmis, persirengimo kabinomis.

Įdomu, kad Salų dvaro rūmų parke gali rasti ir kitokią, unikalią salą-plaustą (55.810799, 25.367428). Čia auga palmė, yra gultas. Pasiimi užkandžių, gėrimų, lipi į salą ir išplauki į plačiuosius Dviragio ežero vandenis visos dienos poilsiui.

Amžinos priesaikos vieta – Meilės sala (Rokiškio r.)

Ilzenbergo gyvenvietės jaunimas nedidelėje saloje mėgo švęsti įvairias šventes, o ypač Jonines. Joje auga senas ąžuolas – tvirtumo ir ilgaamžiškumo simbolis. Tad merginos tikėdavo, kad šioje saloje ištarti meilės žodžiai išliks tokie pat tvirti kaip ir tas ąžuolas. Todėl jos siekdavo prikalbinti vaikinus plaukti į šią salą. Kalbama, kad vienam vaikinui Jonui prisipažinus meilėje merginai, vardu Ieva, jų meilė išliko tvirta nepaisant to, kad jie nesimatė 12 metų – vaikinas tarnavo armijoje. Jis grįžo jau nebesitikėdamas sutikti savo jaunystės meilės, tačiau ji visą laiką jo laukė. Taip ši sala ir gavo Meilės salos pavadinimą.

Dabar Meilės salą galima pasiekti tiltu, vedančiu iš Ilzenbergo dvaro parko, arba atplaukti šio sezono naujiena – e-katamaranu.

Dumblynės salos papuošalai (Rokiškio r.)

Sartų ežere – 8 salos. Visomis jomis pasigrožėti galima nuo Sartų apžvalgos bokšto. Viena įdomiausių – Dumblynės sala (55.800968, 25.830313). Į ją čia gyvenantys žmonės gali patekti tik vandens transporto pagalba, dažniausiai – valtimis.

Dumblynės salos radimvietės istorija siekia 1976 m., kuomet vietos gyventojas Alfonsas Šimonėlis į Lietuvos Nacionalinį muziejų pristatė šioje saloje rastus dirbinius – X-XII a. gintaro ir mėlyno stiklo karolius, metalines plokštes, kt. Tyrimų metu saloje rasta gyvenvietė, tačiau salos istoriją dar gaubia paslaptys.

Susijungusių likimų sala (Druskininkai)

Viena Druskininkus juosiančio Nemuno atkarpa itin traukia romantikus. Tai – upės viduryje esanti Meilės sala. Čia iš abiejų pusių Nemuno krantuose per Jonines liepsnodavo laužai, mergaitės ir vaikinai prie jų pynė vainikus ir dainavo. Kai Nemuną apgaubdavo sutemos, jaunuoliai vainikėlius su žvakute ir savo vardu paleisdavo į vandenį. Pasak legendos, jei Nemuno verpetai mergaitės ir vaikino vainikus šalia Meilės salos sujungdavo, jiems buvo lemta būti drauge.

Dabar Meilės sala – Druskininkų botaninis draustinis, kurį iš arti galima apžiūrėti keliaujant laivu Nemunu arba pasigrožėti nuo Nemuno kranto atodangos. Ją galima pasiekti pėsčiųjų taku palei krantinę.

Privačios atostogų salos (Molėtų r.)

Bebrusų ežero viduryje (Šaukšteliškių k., Luokesos sen., Molėtų r.) – specialiai atostogautojams skirtos privačios salos.

Saloje-stovyklavietėje „Žvejų rojus” yra vasarinis namelis dviems asmenims, pavėsinė, rūkykla žuvims, hamakai, laužavietė, supynės, biotualetas. Tamsiu paros metu sala apšviesta. Saloje galima statyti palapines, atsivežti augintinius. Romantikams ir žvejams skirtas plaustas su stalu, suoliuku, šašlykine, maišu malkų parai bei vasariniu nameliu dviems.

Robinzono saloje-stovyklavietėje taip pat yra plaustas žvejybai, erdvus vasarinis namelis trims, stalas po stogu, laužavietė, šašlykinė, malkos, biotualetas, žuvų rūkykla, hamakai, maudykla smėlėtu krantu ir visiška ramybė gamtos apsuptyje.

Kito Molėtų rajono ežero – Grabusoto – saloje įrengtas kempingas „Obuolių sala“. Jis taip pavadintas ne veltui – čia žaliuojančias šimtą obelų pasodino gamtininkas biologas Pranciškus Baltrus Šivickis, kadaise įsigijęs šią salą ežerų faunai tirti. Dabar jo sodyboje veikia kempingas, kavinė, pastatyti poilsio nameliai, galima išsinuomoti valtį, irklentę.

Meilės sala Žagarėje (Joniškio r.)

Žagarės regioniniame parke ne tik paukščiai ar žinduoliai suka lizdus. Žvelgaičių ežere esanti sala intriguojančiu Meilės pavadinimu (56.34756, 23.214251) ilgą laiką lankytojams ir vietiniams buvo neprieinama, nebent su valtimi kas nuplaukdavo. Tačiau į salą nutiesus daugiau nei 100 m ilgio pontoninį tiltą, ją iš naujo atrado įsimylėjėliai ir jaunavedžiai.

Saloje pastatyta žagariečio tautodailininko Daliaus Udrakio skulptūra, vaizduojanti porą ir ją apsivijusį žaltį. Šalia jos yra suolelis, sutvarkyta aplinka, įrengta metalinė tvorelė, ant kurios jaunavedžiai gali pakabinti spyną. Tvorelę juosia kukmedžiai, vadinamieji geležiniai medžiai, taip pat savotiškas amžinos meilės simbolis. Aplink ežerą vingiuoja Žagarės ozo pažintinis takas.

Triušių sala (Šiaulių r.)

Pasak Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centro, viena gražiausių ir patraukliausių salų Šiaulių rajone yra Naisiuose. Vasarą dirbtinė apskrita sala yra vienas pagrindinių traukos objektų vaikams iš visos Lietuvos. Saloje ganosi triušiukai su savo jaunikliais, aplink tyvuliuoja tvenkinys, žydi skirtingų rūšių lelijos, yra įrengtas paplūdimys, maisto užkandinė, gausybė sūpuoklių aplink salą.

Malūno sala (Kelmės r.)

Užvenčio salą Ventos upėje (55.7865546, 22.6560291) turistai ir lankytojai aptiks apsilankę prie Užvenčio dvaro malūno. Į salą galima patekti tiltu. Joje vyksta Užvenčio menininkų plenerai, įvairios šventės, eksponuojamos plenerų metu sukurtos skulptūros. Aplink salą – XIX a. dvaro parkas, o vaizdinga teritorija dažnai vadinama „mažąja Italija“. Dvare kadaise gyveno ir kūrė rašytoja Šatrijos Ragana. Dabar viename iš nedaugelio išlikusių dvaro statinių – malūne – yra įrengtas sveikatingumo kompleksas su baseinu, pirtimi, treniruoklių sale, taip pat viešbutis ir konferencijų salė.

Miestų salos (Kaunas)

Daugelio kauniečių bei Kauno miesto lankytojų keliai veda į Nemuno, arba Karmelitų salą, mat joje – „Žalgirio arena“, salos parkas, vasarą duris atvers Vandens sporto centras su olimpiniu baseinu, kyla šiuolaikinis mokslo muziejus „Mokslo sala“. Į salą galima patekti keliais tiltais.

Miestų salos (Klaipėda)

Štai, Klaipėdoje, Kuršių mariose – Kiaulės nugaros sala. Tiesa, joje nėra nei paplūdimių, nei pastatų, nei lankomų objektų. Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro, vienoje didžiausių Lietuvos salų išsilaipinti negalima, nes tai yra strateginės reikšmės objektas (krantinėje švartuojasi SDG laivas „Independance”), tačiau pro ją galima praplaukti laivu ir pažiūrėti, ar ji tikrai primena kiaulės nugarą.

Miestų salos (Panevėžys)

Panevėžiečiams per miestą ir jo apylinkes tekanti Nevėžio upė yra ypatinga – nuo jos pavadinimo kilo ir miesto vardas. Tačiau turbūt ne kiekvienas žino, kad pačiame miesto centre tam tikrą atkarpą nuo vieno iki kito tilto Nevėžis teka ne savo natūralia vaga, bet dirbtinai iškastu kanalu – Senvage. Šiuo metu tai yra viena gražiausių poilsio vietų mieste – Senvagės saloje įrengtos atokvėpio vietos, suoliukai, skulptūros, vyksta renginiai. Taip pat galima stebėti 36 metrų ilgio ir beveik 18 metrų aukščio plaukiojantį muzikinį šviesų ir projekcijų fontaną, kuris laikomas didžiausiu ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Miestų salos (Marijampolė)

Marijampolės Marių parkas, iš visų pusių supamas vandens, yra puiki vieta iškyloms bei maudynėms. Šalia Šešupės vingio įsikūręs kempingas, netoliese – „IKI“ grill zona, vasarą veikia vandenlenčių parkas „WakeTown Miami“ arba vandens batutų parkas „Zero Majami Park“. Marių parko pusiasalis lengvai pasiekiamas tiek automobiliu, tiek dviračiu.

Šaltinis: Keliauk Lietuvoje

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
5 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button