Vilnius, gegužės 12 d. (BNS). Vilniuje ir Kaune prezidento rinkimuose balsavus beveik dviem trečdaliams rinkėjų, BNS kalbinti politologai sako, kad toks aktyvumas palankus dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerei Ingridai Šimonytei, laikytai vienai realiausių kandidatų patekti į antrąjį turą su dabartiniu šalies vadovu.
Vis tik jie teigia, kad intriga dėl antrojo turo išlieka, mat reikšmingą palaikymą advokatui Ignui Vėgėlei rodo prieš rinkimus darytos sociologinės rinkėjų apklausos.
„Aktyvesnis Vilniaus, Kauno rinkėjų dalyvavimas gali būti naudingas I. Šimonytei, nors tai dar priklauso nuo gyventojų amžiaus. Ar aktyviau vyresnio amžiaus, ar jaunimas, ko šiuo metu nežinome. Tai čia spėjimas“, – BNS sekmadienį vakare sakė Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Vilniuje balsavo 63,16 proc., Kaune – 62,91 proc., rinkėjų. Tai yra daugiau nei bendras aktyvumas, kuris, pirminiais duomenimis, Lietuvoje siekia 59,37 procento.
„Įprastai didesnis aktyvumas Vilniuje yra geriau liberalams, konservatoriams. (…) Visa kita Lietuvoje nėra, kad varijuotų pagal kažkokį kandidatą labai“, – BNS teigė VU TSPMI docentas Mažvydas Jastramskis.
R. Vilipšauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad rinkėjus mobilizuoti galėjo ne tik intriga dėl antrojo turo, bet ir galimybė dalyvauti referendume dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
„Kas pateks į jį – ar Ingrida Šimonytė, ar Ignas Vėgėlė su dabartiniu prezidentu. Antra priežastis – galimybė balsuoti referendume mobilizavo daugiau rinkėjų“, – kalbėjo politologas.
Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili prognozuoja, kad mažesnėse savivaldybėse „daugiau simpatijų bus naujųjų kandidatų pusėje“.
„Galime paspėlioti, ponui Vėgėlei, ponui Žemaitaičiui“, – BNS teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Nepaisant didžiausio rinkėjų aktyvumo nuo 1997 metų, politologai atkreipia dėmesį, kad jis vos keliais procentiniais punktais didesnis nei 2019-aisiais, kai buvo apie 57 procentus.
„Beveik 60 proc. ir tikimybė, kad dar ūgtels. Tai yra džiugu, tai rodo, kad žmonės nėra abejingi. Bet jeigu pasižiūrėsime matematiškai, statistiškai, tik keliais procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais“, – kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Siečiau su keliais dalykais. Vienas, kai mes 2012 metais buvo pasiektas dugnas pačių jauniausių rinkėjų aktyvumo, po to jis pradėjo didėti“, – teigė M. Jastramskis.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Autorius Dominykas Biržietis
