Per pirmąsias šių metų savaites Lietuvos keliuose žuvo dešimt žmonių, tačiau net pusės jų netekome šį savaitgalį. Kas lemia tokią skaudžią statistiką? Kokia situacija keliuose pradėjus šiuos metus ir ką žadą pareigūnai, pokalbis su Lietuvos kelių policijos viršininku Vytautu Grašiu.
– Kaip pradėjome metus? Šį savaitgalį įdomi statistika – registruota daugiau nei 100 įvairių įvykių, penkiolika žmonių sužeisti.
– Statistiškai turbūt nieko labai neišsiskiria. Tačiau žūtys verčia sunerimti – per savaitgalį keturios žūtys Lietuvos keliuose. Tai rodo, kad negalime pamiršti dalyvavimo eisme, saugumo priemonių, reikia visą laiką būti atidiems, elgtis tinkamai.
– Kaip buvo anksčiau? Ar tai panaši statistika, palyginti su praeitais metais?
– Tokių savaitgalių tikrai yra buvę. Tačiau sakau, kad ir viena žūtis keliuose – per daug. Turime ieškoti būdų, kaip eismo dalyvius, pėsčiuosius paskatinti tinkamai elgtis kelyje, laikytis Kelių eismo taisyklių (KET).
– Kokios dažniausios avarijų priežastys? Ar avarijos dažniau įvyksta dėl blogų oro sąlygų, ar dėl neatsakingų, neblaivių vairuotojų?
– Praėjusiais metais Lietuvos keliuose policija eliminavo daugiau negu 10 tūkst. neblaivių vairuotojų. Ne išimtis ir šie metai – yra eismo įvykių, kurie įvyksta dėl neblaivių vairuotojų. Kita vertus, įtakos turėjo ir meteorologinės sąlygos. Didžioji eismo įvykių dalis įvyko lyjant, esant blogam matomumui. Tačiau tai ir žmogiškasis faktorius – eismo dalyvis nepasirinko tinkamo saugumo priemonių.
– Žvelgiant į Lietuvos žemėlapį, kur didžiausia tikimybė patekti į avariją?
– Yra tam tikrų vietovių, vadinamųjų juodųjų dėmių, kur įvyksta ne vienas ir ne du eismo įvykiai. Tačiau dažniausiai tai įvyksta ten, kur intensyviausias eismas. Jis intensyviausias aplink sostinę, ir logiška, kad Vilniaus apskrityje eismo įvykių fiksuojama daugiausia.
– Ką žada pareigūnai šiemet? Ar bus išskirtinių prevencinių priemonių?
– Galvojame, kaip dar labiau motyvuoti eismo dalyvius laikytis KET. Mūsų veikla orientuojama į absoliučiai didžiąją dalį eismo dalyvių, kurie nori būti saugūs ir deda pastangas tam. Atitinkamai turime imtis priemonių ir eliminuoti iš eismo nedrausmingus vairuotojus, kurie nesutinka su KET. Jie tam tikru laikotarpiu praranda teisę vairuoti transporto priemones, dėl tam tikrų pažeidimų jos konfiskuojamos. Tikrai ieškosime būdų, kaip ir visada, kaip įtikinti eismo dalyvius labiau laikytis KET.
– Ar daugės greičio matavimo priemonių?
– Šalyje jų veikia daugiau nei 100. Policija šiais metais nenumato greičio matavimo priemonių plėtros. Kiek žinau, Automobilių kelių direkcija yra numačiusi dar tam tikrą plėtrą. Manau, jų šalies keliuose tikrai daugės. Plėtra turėtų skatinti nedaryti daugiau kelių eismo pažeidimų ir vis labiau žiūrėti į automobilio spidometrą, laikytis leistino, o kartais pasirinkti mažesnį, bet saugų greitį, atsižvelgiant į oro sąlygas, kelio dangą.
