Policija perspėja visuomenę, kad populiarėja sukčių naudojama „Ponzi“ principu grindžiama apgaulės schema.
Kaip teigiama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) pranešime spaudai, „Ponzi“ apgaulė schema gyventojai viliojami greitu ir lengvu pelnu, jiems siūloma esą uždirbti investuojant.
Pasak pareigūnų, sukčiai žada greitą pelną, pasyvią grąžą ir netgi rodo tariamus sėkmės pavyzdžius, kad įtrauktų vis daugiau žmonių. Anot policijos, tokios schemos išsilaiko tik tol, kol atsiranda naujų „investuotojų“ – o kai šie nustoja mokėti, griūna visa piramidė. Todėl pareigūnai akcentuoja, kad gyventojams svarbu išlaikyti kritinį mąstymą, nepasikliauti pažadais apie greitą pelną ir pasitikrinti bet kokią informaciją.
„Ši sukčiavimo forma klastinga – atrodo patikima, remiasi tariama investavimo logika, pasitelkia socialinius tinklus ir draugų rekomendacijas. Tačiau realybėje tai iliuzija, kuri visada baigiasi finansiniais nuostoliais“, – apie tariamas pelningas investavimo sistemas kalba Kauno AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Aleksėj Gubenko.
Anot pareigūno, „Ponzi“ sukčiavimo modelis sukurtas taip, kad pirmieji „investuotojai“ gauna tariamą pelną iš vėliau prisijungusiųjų įnašų.
„Pajamos nėra gaunamos iš jokios realios veiklos – schema remiasi naujų „investuotojų“ pinigais. Kol pinigų srautas nesustoja, viskas atrodo patikima. Tačiau kai tik naujų „investuotojų“ nebelieka, sistema žlunga, palikdama gyventojus be jų turėtų pinigų“, – dėsto pareigūnas.
Jis priduria, kad pagrindiniai sukčių įrankiai – grąža, greiti rezultatai ir spaudimas, ypač pasitelkiant tariamas sėkmės istorijas, pažįstamų rekomendacijas, įtikinamai atrodančius socialinių tinklų įrašus. Vienas tokių pavyzdžių – kriptovaliutų birža prisistačiusi „Lwex“. Todėl policijos pareigūnai primena, kad, kilus įtarimams dėl pasiūlymo investuoti, visada verta pasitarti su specialistais, pasitikrinti informaciją internete, įsitikinti, ar veikla registruota ir prižiūrima.
„Net ir mažiausia abejonė turėtų tapti stabdžiu, o ne paskata rizikuoti. Šiandien pastebime, kad svarbu „trade’inti“, o koks tai iš tiesų mechanizmas – nebeįdomu“, – atkreipia dėmesį A. Gubenko.
Kauno apskrityje jau kurį laiką, siekiant atkreipti dėmesį į sukčiavimų problemą ir mastą, vykdoma socialinė-prevencinė akcija „NE(pasi)DUOK“. Jos metu pareigūnai lankosi įvairaus amžiaus gyventojų lankomose vietose, kviečia juos nepasiduoti sukčių kuriamoms iliuzijoms, ragina būti itin budriais, pasakoja ne tik apie įvairias sukčiavimo schemas ir tikras istorijas, bet ir akcentuoja kritinio mąstymo svarbą.
Anot pareigūnų, pastaraisiais metais sukčių metodai tampa vis sudėtingesni, o jų žinutės – įtikinamesnės.
Pasak A. Gubenko brangiausiai gyventojams kainuojantys sukčiavimo būdai yra telefoninis sukčiavimas, kai apsimetama bankų ar kitų įstaigų, kompanijų atstovais, pareigūnais ar net artimaisiais, investicinis sukčiavimas, kai susigundoma greitu pelnu, pavyzdžiui, investuojant į kriptovaliutą.
Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į vadinamuosius romantinius sukčiavimus, kai sukčiai sukuria emocinį ryšį su savo aukomis.
Masiškiausiais sukčiavimo būdais išlieka melagingos internetinės nuorodos, netikros banko svetainės ar elektroninės parduotuvės bei avansiniai sukčiavimai, kai socialiniuose tinkluose įkeltuose skelbimuose siūlomos prekės ar renginių bilietai, dažniausiai pasižymintys nedidelėmis kainomis, kurių pirkėjas negauna.
Gytis Pankūnas (ELTA)
