Po planinių savaitgalinių pratybų siūloma suteikti galimybę kariams savanoriams gauti dvi dienas neapmokamų atostogų.
Tai siūlančias Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas įregistravo Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Jeigu Seimas pritartų, kariui savanoriui jo motyvuotu prašymu ir darbdavio sutikimu savaitės, einančios po savaitgalinių planinių pratybų, dienomis galėtų būti suteiktos iki 2 kalendorinių dienų neapmokamos atostogos. Tokios atostogos būtų suteiktos, siekiant pilnai atkurti kario savanorio darbingumą, reikalingą tinkamai atlikti darbinę/profesinę veiklą. Bendra šių atostogų trukmė negalėtų būti ilgesnė kaip 24 kalendorinės dienos per metus.
Projekto autorius K. Vilkauskas mano, kad tokia įstatymo pataisa padidintų Lietuvos piliečių motyvaciją stoti į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, paskatintų ilgiau ir kokybiškiau joje tarnauti, geriau pasiruošti teritorinei krašto gynybai.
Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba dažniausiai atliekama savaitgaliais, per kuriuos kariai savanoriai palaipsniui mokosi visų su krašto gynyba susijusių dalykų. Karys savanoris vidutiniškai tarnauja nuo 20 iki 50 parų per metus.
Už tarnybos dienas, kario savanorio pasirinkimu mokamas atlyginimas atitinkantis kario savanorio civilinį atlyginimą, arba mokamas atlyginimas pagal turimą karinį laipsnį. Be to, tarnybos metu suteikiamos visos kariams taikomos socialinės garantijos, jie aprūpinami maistu arba išmokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija, apmokamos su tarnyba susijusios išlaidos, mokamos skatinamosios išmokos.
Tačiau, anot K. Vilkausko, tokia socialinė garantija, kaip suteikimas neapmokamų atostogų kariui savanoriui (jo prašymu ir darbdavio sutikimu) po savaitgalinių planinių pratybų, siekiant pilnai atkurti jo darbingumą, šiuo metu nėra numatyta.
„Kaip rodo praktika, darbdaviai,vadovaudamiesi vien tik Darbo kodekso nuostatomis, ne visada yra linkę geranoriškai sureaguoti į motyvuotus karių savanorių prašymus ir suteikti jiems vienos ar kelių dienų neapmokamų atostogų“,- dokumento aiškinamajame rašte nurodo K. Vilkauskas.
Į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą gali būti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 60 metų amžiaus. Kario savanorio tarnybos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 4 kalendorinių metų laikotarpiui. Asmuo, sudaręs sutartį, prisiekia Lietuvos valstybei. Sutarčiai pasibaigus ji gali būti pratęsiama.
Siūloma, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
