Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai planuojant atidėti reikalavimą paslaugų srityje dirbantiems užsieniečiams aptarnauti lietuviškai, kalbininkai ir universitetų atstovai siūlo to nedaryti ir pasinaudoti jų kompetencijomis.
Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Mykolo Romerio universitetų atstovai ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime Vilniuje teigė, kad užsieniečius lietuviškai įvairiais lygiais jie moko ne vieną dešimtmetį, turi ir testavimo sistemą, kompetencijas, tereikėtų pripažinti jų išduodamus pažymėjimus.
„Susiklosčius tokiai situacijai, mes, universitetai, norime pasiūlyti pagalbą, nes turime tokias kompetencijas. Vilniaus universitetas jau prieš metus kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, prašydamas leisti organizuoti šituos testus, tą darome 32 metus. (…) Mums buvo atsakyta, kad ne“, – sakė VU Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros vedėja Eglė Gudavičienė.
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė teigė, kad Ukrainos centre lietuvių kalbos jau mokėsi daugiau kaip 3 tūkst. ukrainiečių.
„Esame pasirengę įsijungti į valstybinės kalbos politikos, prestižo kėlimą. Nežinau, kaip galėtume pasakyti savo kursų dalyviams, atsipūskite, dar metus nieko nedarysime“, – sakė ji.
Klaipėdos universiteto Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovės Kristinos Blockytės-Naujokės teigimu, valstybei būtų didžiulė nauda, jeigu universitetų išduoti pažymėjimai būtų pripažinti.
„Daugiau nei 1 tūkst. ukrainiečių mokėme, bet kyla ta pati problema, kodėl mūsų išduoti pažymėjimai nelaikomi galiojančiais?“ – sakė ji.
Pasak E. Gudavičienės, pažymėjimus pripažinti turėtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Praėjusią savaitę švietimo viceministras Rolandas Zuoza per Švietimo ir mokslo komiteto posėdį Seime pranešė, kad dėl nepakankamų egzaminavimo pajėgumų siūlo iki 2027-ųjų pradžios atidėti reikalavimą tiesiogiai paslaugas teikiantiems užsieniečiams ir juos samdančioms įmonėms klientus aptarnauti lietuviškai.
Tokį reikalavimą Valstybinės kalbos įstatymo pataisomis pernai spalį nustatė Seimas. Jis turi įsigalioti nuo kitų metų, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo įstatymo vykdymą nukelti.
Autorė Jūratė Skėrytė
