Ilgieji savaitgaliai – tradiciškai tas metas, kai suaktyvėja finansiniai sukčiai, metantys daugiau pajėgų netikėtai užklupti ir apgauti į laisvalaikio veiklas įsitraukusius ar trumpų atostogų išvykusius gyventojus. SEB banko ekspertai įspėja, kokių sukčiavimų saugotis ieškant paparčio žiedo per Jonines. 

„Finansiniai sukčiai gerai išmano žmonių psichologiją, todėl ilgųjų savaitgalių metu, kai žmonės atsipalaidavę, visuomet fiksuojame daugiau jų bandymų apgauti gyventojus. Stebėdami naujausias finansinio sukčiavimo tendencijas, manome, kad ilgojo savaitgalio metu gali padaugėti jų siunčiamų netikrų SMS žinučių, kuriose bus informuojama apie neva gautą baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nesumokėtus mokesčius, viešbučių rezervacijų atšaukimus ar prašymus patikslinti informaciją. Į tokias žinutes gyventojai dažnai būna linkę reaguoti spontaniškai ir taip pakliūva į sukčių pinkles. Paprastai tokiose žinutėse pateikiama nuoroda į netikrą interneto banką ir taip bandoma išvilioti prisijungimo prie interneto banko ar mokėjimo kortelių duomenis“, – įspėja Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento direktorė.

Anot jos, apdairiai reikėtų elgtis ir perkant prekes socialiniuose tinkluose – daugėja finansinių sukčių, kurie apsimeta prekes parduodančiais asmenimis, atsiunčia rekvizitus, kur jiems reikėtų pervesti pinigus už prekes, o po to iš karto užblokuoja pirkėją, nebeatsiliepia į žinutes ir taip pirkėjai patiria nuostolių. 

Taip pat svarbu kritiškai vertinti skambučius, ypač iš užsienio numerių, kai skambinantieji prisistato žinomų bendrovių, bankų, policijos, valstybinių institucijų atstovais ir praneša apie blokuotas paskyras, užšaldytas sąskaitas, jūsų vardu neva imamus kreditus ir prašo atskleisti prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių ar kitus asmeninius duomenis, reikalauja pervesti pinigus į neva saugias sąskaitas arba išgryninti lėšas ir perduoti teisėsaugos pareigūnams, kol bus vykdomas tyrimas. 

SEB bankas primena klientams, kad pokalbių telefonu ar per pokalbių programėlės metu jokiu būdu negalima atskleisti savo prisijungimo duomenų, tokių kaip interneto banko atpažinimo kodas, „Smart-ID“, „Mobile-ID“ ar SEB programėlių PIN1 ir PIN2 kodai, taip pat mokėjimo kortelės informacijos ir PIN kodo. Be to, gyventojai turėtų būti budrūs ir niekada nevesti šių duomenų į SMS, „Facebook“ žinute ar el. laišku gautą nuorodą. 

Įtarus ar pastebėjus finansinį sukčiavimą raginame klientus susisiekti su banko oficialiais kontaktais, pranešti policijai, Nacionaliniam kibernetini saugumo centrui. 

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

2 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar tikrai lietuviai gyvena geriau nei ispanai ar portugalai?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist