Dėl klimato kaitos pasaulyje sparčiai plinta įvairių rūšių kraujasiurbiai vabzdžiai, kurie perneša ligų sukėlėjus, tiek virusus, tiek ir vienaląsčius pirmuonis, teigia Gamtos tyrimų centro mokslininkas Vaidas Palinauskas. Anot jo, kai kurie tyrimai rodo, kad klimatui sušilus 2–4 °C – ką ir prognozuoja klimato mokslininkai – tokių ligų kaip leišmaniozė, čikungunija, Vakarų Nilo karštinė plitimas Centrinėje ir Šiaurės Europoje gali tapti realybe.

Mokslininkas taip pat pabrėžia, kad dėl klimato šiltėjimo bei didžiulio žmonių mobilumo prognozuojami ir kitų infekcinių ligų protrūkiai, todėl, anot jo, būtina geriau suprasti ligų sukėlėjus, pernešėjus ir priemones, kuriomis galima nuo jų apsisaugoti. Europos šalių sveikatos apsaugos sistemos yra sukurtos veikti prognozuojamomis sąlygomis, o atsiradus netikėtiems ligų protrūkiams, kaip parodė COVID-19 pandemija, galimi stiprūs sistemos sutrikimai, dėl kurių prarandamos žmonių gyvybės, pažymi V. Palinauskas.

Sparčiai maliariniams parazitams vystytis ir plisti reikia vidutinės temperatūros kilimo

Iniciatyva „Tvari Lietuva“ jau anksčiau rašė apie mokslininkų prognozes dėl uodų pernešamų ligų – maliarijos ir dengės karštligės – spartaus plitimo visame pasaulyje, taip pat ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse: Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kt. Be to, pateiktos prognozės, kad dėl klimato kaitos šios ligos gali pasiekti dar daugiau kol kas jų nepaveiktų teritorijų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Mikrobiologijos ir virusologijos instituto, LSMU Zoonozių centro mokslininkas Arnoldas Pautienius sakė, kad nors tokioms uodų pernešamoms ligoms atsirasti Lietuvoje galimybių yra, itin spartaus jų išplitimo bent jau artimiausiais metais tikėtis nereikėtų. Vis dėlto, anot jo, visokie scenarijai ateityje gali būti įmanomi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiuo metu maliarija daugiausia išplitusi tropiniuose ir subtropiniuose Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos regionuose. 2022 m. pasaulyje užfiksuota 249 mln. šios ligos atvejų ir 608 000 mirčių.

Gamtos tyrimų centro mokslininkas Vaidas Palinauskas pabrėžia, kad maliariniams parazitams vystytis tinkamų pernešėjų – Anopheles uodų – yra ir Europoje, vis tik sparčiam parazito vystymuisi ir plitimui labiausiai reikia vidutinės temperatūros didėjimo.

„Tam, kad maliariniai parazitai išsivystytų ir subręstų uodo seilių liaukose, reikalingos gana aukštos temperatūros (18–33 °C), esant aukštesnei temperatūrai, parazitas vystosi greičiau, o tai lemia greitesnį pernešimą“, – paaiškina jis.

Mokslininkas taip pat priduria, kad šiuo metu Europoje labiau paplitusi vadinama „oro uostų maliarija“, kai užfiksuojami nežymūs lokalūs protrūkiai šalia oro uostų.

„Jų aptikta Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Olandijoje. Kiek rimtesnis atvejis 2009 m. užfiksuotas Graikijoje. Tuomet buvo nustatyti keli vietiniai žmonių užsikrėtimai Plasmodium vivax maliariniu parazitu. 2010 m. vėl buvo fiksuojami keli atvejai, o 2011 m. nustatytas ligos protrūkis skirtinguose šalies regionuose“, – patikslina „Tvari Lietuva“ pašnekovas.

Paukščių maliarijos atvejų aptinkama ir Lietuvoje

V. Palinauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad maliarija serga ne tik žmonės, bet ir paukščiai, jų užsikrėtimo atvejų aptinkama ir Lietuvoje.

„Remiantis Gamtos tyrimų centro mokslininkų turimais duomenimis, pavyzdžiui, Vilniaus Vingio parke ištyrus 50 žvirblių, kurie nemigruoja į Afriką, apie 2 proc. paukščių tikrai būtų užsikrėtę maliarija. Tai reiškia, kad Lietuvoje yra uodų rūšių, reikalingų platinti kai kurias paukščių maliarinių parazitų rūšis“, – teigia jis.

„Vis dėlto daug didesnė maliarinių parazitų įvairovė yra Afrikoje, kur žiemodami migruojantys paukščiai užsikrečia daugybe šios ligos sukėlėjų“, – priduria mokslininkas.

Jis taip pat pabrėžia, kad paukščių maliariniais parazitais žmonės neužsikrečia, jie yra pavojingi tik paukščiams.

„Vienas garsiausių ir tikriausiai liūdniausių pavyzdžių yra iš Havajų salų. XX a. pradžioje paukščių maliariniai parazitai ir parazitus pernešantys uodai su žmonėmis pateko į salas, kuriose gyvena tik tose salose aptinkami endeminiai paukščiai (endemai – augalų, gyvūnų ar grybų rūšys, gyvenančios tik tam tikrame geografiniame regione – ELTA). Su šia liga pirmą kartą susidūrė Havajų gėlinukės. Kai kurios jų rūšys visiškai išnyko, kai kurių populiacijos stipriai sumažėjo“, – pavyzdį pateikia „Tvari Lietuva“ pašnekovas.

Jo teigimu, Lietuvoje taip pat ne visi paukščiai – žvirbliai, zylės, varnėnai, liepsnelės, strazdai ir kt. – migruoja į Afrikos žemyną. Dėl šios priežasties jie taip pat nėra susidūrę su daugeliu afrikinių maliarinių parazitų rūšių, kurios jiems gali būti mirtinos.

„Šiems parazitams pernešti reikia tam tikrų rūšių uodų. Jei dėl klimato kaitos tie pernešėjai paplis, tuomet galime turėti rimtų problemų“, – pabrėžia mokslininkas.

V. Palinauskas taip pat pažymi, kad tiesioginį maliarinių parazitų poveikį laukiniams paukščiams yra labai sudėtinga nustatyti, nes sergantys – mažiau aktyvūs, nereaguojantys – individai yra greitai eliminuojami iš gamtos kitų plėšrūnų.

„Šie parazitai, skirtingai nuo virusų, nesukelia staigių ir masinių mirčių, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali būti ne mažiau pavojingi“, – apibendrina jis.

Mokslininkas taip pat atkreipia dėmesį, kad šie parazitai gali būti pavojingi namuose laikomiems skraidantiems augintiniams, tokiems kaip kanarėlės ar papūgos, nes šie paukščiai yra kilę iš kitų kraštų, o Lietuvoje paplitusios parazitų rūšys jiems yra naujos.

„Egzotiniams paukščiams užsikrėtus kai kuriais Lietuvoje pernešamais kraujo parazitais, gali pasireikšti sunkūs ligos simptomai, kurių paukštis gali ir neišgyventi“, – sako „Tvari Lietuva“ pašnekovas.

„Lietuvoje pernešami maliariniai parazitai nėra pavojingi, pavyzdžiui, vištoms, nes pas mus paplitusios maliarinių parazitų rūšys negali jų užkrėsti. Vištiniams paukščiams pavojingi maliariniai parazitai kol kas paplitę tik pietryčių Azijoje“, – priduria jis.

Atsinaujinusi problema – leišmaniozė

Anot V. Palinausko, kita grėsminga – ne tik daliai gyvūnų, bet ir žmonėms – pavojinga Europoje plintanti liga yra leišmaniozė, kurią sukelia vienaląstis parazitas – leišmanija.

„Leišmanijos pernešamos įkandus Phlebotominae moskitams (smėlinėms muselėms). Sunkiausią vidaus organų leišmaniozę sukeliantys kraujo parazitai randami inkstuose, kepenyse, kaulų čiulpuose“, – paaškina jis.

V. Palinauskas taip pat pažymi, kad pasaulyje kasmet užregistruojama daugiau nei 600 tūkst. naujų žmonių ligos atvejų.

„Šis parazitas labiausiai paplitęs Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijos tropiniuose bei vidutinio klimato regionuose. Vis dėlto šiai ligai plisti reikalingos smėlinės muselės šiuo metu plinta į šiaurinius regionus“, – teigia jis.

„Pavyzdžiui, Vokietijoje fiksuojami pirmieji leišmaniozės užsikrėtimai. Prognozuojama, kad artimoje ateityje Centrinė Europa gali susidurti su šios ligos protrūkiais. Šiuo metu odos leišmaniozė paplitusi Turkijoje, Izraelyje, Turkmėnijoje, Uzbekistane, o vidaus organų leišmaniozė fiksuojama Albanijoje, Sakartvele, Ispanijoje ir Italijoje“, – priduria mokslininkas.

Anot jo, Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi, kad Europoje leišmaniozė yra atsinaujinanti problema, o šį atsinaujinimą labiausiai veikia klimato šiltėjimas ir pernešėjų plitimas.

Dėl klimato šiltėjimo atsiranda naujų kraujasiurbių, pernešančių įvairių ligų sukėlėjus

Be prieš tai įvardytų pasaulyje ir Europoje plintančių vabzdžių sukeliamų ligų, V. Palinauskas įvardija ir čikunguniją, kurią sukelia abrovirusas ir kuri iš Afrikos paplito Europoje.

„Pirmą kartą užsikrėtimas nustatytas 2007 m. Italijoje. Šią ligą sukeliančių virusų pernešėjai yra uodai, tarp kurių ir Azijos tigrinis uodas. Nustatyti keli mirties atvejai“, – pažymi „Tvari Lietuva“ pašnekovas.

Be čikungunijos jis įvardija ir kitą Europoje aptinkamą virusinę ligą – Vakarų Nilo karštinę.

„Nustatyti ligos protrūkiai tarp žmonių, arklių, paukščių. Į JAV atvežta 1999 m. Šiuo atveju viruso pernešėjai yra Culex uodai, kurie plačiai paplitę Europoje, taip pat ir Lietuvoje“, – sako V. Palinauskas.

„Ši liga yra ne tokia pavojinga kaip prieš tai minėtos. 80 proc. užsikrėtimų būna besimptomiai, tačiau gali išsivystyti encefalitas, meningitas. Rumunijoje, Italijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir kitose Europos šalyse registruoti pavieniai atvejai tarp žmonių ir arklių “, – priduria jis.

Anot mokslininko, šie pavyzdžiai rodo, kad su klimato šiltėjimu ir žmogaus veikla atsiranda naujų kraujasiurbių vabzdžių, kurie perneša įvairių ligų sukėlėjus, tiek virusus, tiek ir vienaląsčius pirmuonis.

„Kai kurie tyrimai rodo, kad klimatui sušilus 2–4 °C, įvardytų ligų pernešimas centrinėje ir šiaurės Europoje gali tapti realybe“, – akcentuoja jis.

Būtina geriau suprasti ligų sukėlėjus, pernešėjus ir apsaugos priemones

Gamtos tyrimų centro mokslininkas taip pat pažymi, kad pavojingiausios ligos yra tos, prieš kurias vis dar nėra sukurtų vakcinų.

„Vabzdžių pernešamų parazitų sukeliamoms ligoms suvaldyti dažnai naudojamos kitos priemonės – tinkleliai, repelentai ir kt., padedančios sumažinti tiesioginio žmonių kontakto su vabzdžiu tikimybę“, – sako jis.

„Vis dėlto iki šiol nuo vabzdžių pernešamų parazitų sukeliamų susirgimų pasaulyje miršta milijonai žmonių. Biotechnologinės inovacijos ir nauji atradimai biochemijos bei medicinos srityje padeda mokslininkams kurti naujas apsisaugojimo priemones, tačiau mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymas praktikoje ir naujų produktų kūrimas yra ilgas procesas, užimantis keletą metų“, – priduria jis.

V. Palinauskas taip pat akcentuoja, kad kovai su vabzdžių platinamomis ligomis, sveikatos apsaugos sistemos turi būti veiksmingos ir stabilios, kad gebėtų sukontroliuoti vietinius ligų protrūkius.

„Daugelyje Europos šalių sveikatos apsaugos sistemos yra pakankamai gerai išvystytos ir gebančios operatyviai bei efektyviai susitvarkyti su atsiradusiais tam tikro lygio sukrėtimais. Vis dėlto, kaip rodo nesena patirtis, kai išplito COVID infekcija, sveikatos apsaugos sistemos susidūrė su didžiuliais sunkumais dėl ribotų žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Šios sistemos yra sukurtos veikti prognozuojamomis sąlygomis, o atsiradus netikėtiems ligų protrūkiams, galimi stiprūs sutrikimai, dėl kurių prarandamos žmonių gyvybės“, – įžvalgomis dalijasi „Tvari Lietuva“ pašnekovas.

„Dėl klimato šiltėjimo ir didžiulio žmonių mobilumo prognozuojami ir kitų infekcinių ligų protrūkiai, todėl būtina geriau suprasti ligų sukėlėjus, pernešėjus ir priemones, kuriomis galima nuo jų apsisaugoti“, – apibendrina jis.

Justė Ancevičiūtė (ELTA)

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

8 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar pasaulinės žvaigždės Rita Ora koncertas turi būti nemokamas?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist