Keičiantis klimatui Lietuvoje vis dažnesni ne pavasariniai potvyniai tirpstant sniegui, o kilę po stichinių liūčių ir jie gresia visus metus. Aplinkos ministerija parengė atnaujintus potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius. Jie naudingi ir gyventojams, ir verslui, taip pat padės išvengti galimos aplinkos taršos užtvindžius tam tikrus objektus.
Aplinkos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtinti atnaujinti potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiai Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose. Juos sudaro atskiri Sniego tirpsmo ir liūčių, Užliejamos priekrantės teritorijos skirtingų potvynių tikimybių grėsmės ir skirtingų tikimybių potvynių rizikos gyventojams bei ekonominei, ūkinei veiklai žemėlapiai.
Kartu patvirtintas Potvynių rizikos objektų ir teritorijų duomenų rinkinys, kurį sudaro duomenys apie rizikos objektus užtvindymo atveju galinčius sukelti atsitiktinę taršą, vandens telkinius, iš kurių imama daugiau kaip 10 kubinių metrų geriamojo vandens per parą arba jis tiekiamas daugiau kaip 50 žmonių. Taip pat jame sukaupti duomenys apie vandens telkinius, naudojamus rekreaciniams tikslams ir maudykloms, saugomas bei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas.
Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiai bus naudojami rizikos valdymo planų parengimui ir nustatymui priemonių, skirtų sumažinti potvynio riziką, taip pat rengiant teritorijų planavimo dokumentus.
Potvynių grėsmės ir Potvynių rizikos žemėlapiai patvirtinti skaitmenine forma ir skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje. Potvynių grėsmės žemėlapių GIS informaciją atsisiuntimui („.shp“ formatas) rasite čia.
Aplinkos ministerijos duomenimis potvyniai kelia riziką apie 28 tūkst. ha miestų ir gyvenviečių. Toks plotas daugmaž atitinka Kėdainių dydžio miestą. Lietuvoje su potvyniais susiję ekstremalūs reiškiniai formuojasi 54 skirtingų upių atkarpose, taip pat Baltijos jūros bei Kuršių marių pakrantėse.
Mūsų šalyje potvynių dinamikos pokyčius ateityje labiausiai lems didėjantis kritulių kiekis, o ne sniego danga, kuri plonėja ir retėja. Lemiantis faktorius – liūtys, kurios sukelia staigius lietaus poplūdžius. Pagal mokslines prognozes ateityje ekstremalios liūtys bus dažnesnės ir intensyvesnės, dar ekstremalesnės, todėl lietaus poplūdžių dažnės, didės jų mastas.
Bendras upių atkarpų ir pakrančių, kuriuose kyla potvynių rizika, ilgis sudaro 4 tūkst. kilometrų. 2014 m. šiems ruožams Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos parengė pirmuosius potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius.
Lietuvoje nuo 1812 iki 2010 m. įvyko 154 stichiniai arba katastrofiniai potvyniai. Trys iš keturių potvynių kildavo tirpstant sniegui ir upėse susidarant ir ledo kamščiams, o intensyvios liūtys sukeldavo apie 15 proc. atvejų. Kitus potvynius lemdavo pakilęs Baltijos jūros lygis arba hidrotechnikos statinių avarijos.
Potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą, siekiant sumažinti neigiamas potvynių pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai, nustatė 2007 m. Europos Sąjungoje priimta Potvynių direktyva. Pagal jos reikalavimus atnaujinami potvynių žemėlapiai. Pirmasis preliminarus potvynių rizikos įvertinimas Lietuvoje atliktas 2011 m.
Įgyvendindami Potvynių direktyvos reikalavimus potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai turi būti peržiūrimi ir atnaujinami pagal naujausius prieinamus duomenis kas 6 metus.
Aplinkos apsaugos agentūra, surinkusi duomenis iš visuomenės ir suinteresuotų institucijų apie reljefo pasikeitimus užliejamose teritorijose, kurie įvyko per paskutinius 6 metus, taip pat atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus, klimato kaitos tendencijas nuo 2020 m. vykdė potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių atnaujinimo darbus.
