Praėjus penkiems mėnesiams nuo iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ pradžios paskelbtos trys idėjos Lietuvai.
Iš 1500 registruotų idėjų Lietuvai išrinktos šios:
– dvigubos pilietybės įteisinimas,
– mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.,
– pagalba jaunoms šeimos įsigyjant būstus ir biurokratijos mažinimas skaitmenizuojant valstybės paslaugas.
Šias idėjas pradėdami „Didžiąją idėjų ir pokyčių konferenciją“ paskelbė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Šis projektas – tai galimybė pažvelgti į mūsų valstybės ateitį piliečių akimis. Drąsios, skatinančios proveržį ir pokyčius, o svarbiausia – vienijančios tautą idėjos yra stipriausia valstybės varomoji jėga. Džiaugiuosi, kad dauguma visuomenės idėjų turi bendrą vardiklį su vyriausybės užsibrėžtais tikslais ir atliekamais darbais. Viliuosi, kad sutelkę pastangas ir nukreipę energiją teigiama linkme, visuomenei svarbiausias idėjas paversime kūnu“, – konferencijos dalyvius sveikino S. Skvernelis.
„Ši idėja bręsta jau kurį laiką. Gera žinoti, kad ją pradėjome įgyvendinti dar gerokai iki šio renginio – esame pažengę, nes kalbėjome apie tai jau seniai. Galiu tik pasidžiaugti, kad visuomenė šį klausimą iškėlė prioritetu, tai tik parodo, kaip labai mums rūpi Lietuvos žmonės. Visi pasaulio lietuviai“, – apie idėją įteisinti dvigubą pilietybę kalbėjo V. Pranckietis.
„Idėja apie idėjas buvo labai gera. Mes pasitinkame antrą šimtmetį ir mūsų žmonės patys pasiūlė, koks tas šimtmetis turi būti. […] Svarbiausia, kad tos idėjos buvo išrinktos mūsų pačių žmonių”, – sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šalies vadovai palaiko išrinktas idėjas
Galutinės trys idėjos buvo atrinktos įvertinus jų populiarumą, skaitomumą, taip pat atlikus profesionalų ir visuomenės apklausas. Dviem idėjoms iš vienos srities surinkus vienodą balų skaičių ir gavus aukščiausius įvertinimus tiek ekspertų, tiek visuomenės apklausose, jos abi buvo sujungtos kaip viena bendra idėja.
Konferencijoje pristatydama idėją mokytojo profesiją paversti prestižine, šalies vadovė išreiškė palaikymą ir pasidžiaugė, kad būtent tokią idėją palaiko ir Lietuvos žmonės: „Ši idėja yra mūsų žmonių idėja, mūsų žmonių pasirinkimas. Turbūt kiekvienam iš mūsų mokytojas (kas jis bebūtų, ar tai buvo mūsų tėvai, ar šeima ir draugai, ar tai mokytojas, kurį pamatėme mokykloje, ar vėliau, kuris mus mokė, kaip dirbti, gyventi) išlieka kiekvienam svarbiausiu“, – tvirtina D. Grybauskaitė.
Anot jos, švietimas yra bene viena svarbiausių šalies išlikimo sąlygų: „Mokytojai visuomenėje – kaip lakmuso popierėlis. Ar mes suprantame, kad švietimas yra valstybės išlikimo pagrindas? Išsilavinusi tauta niekada nebus pavergta nei ginklu, nei žodžiu, nei šmeižtu, nei šantažu. Todėl investuoti į mokytoją ir švietimą ne tik mūsų pareiga, bet ir mūsų ateitis.”
Pristatydamas antrąją idėją Seimo pirmininkas V. Pranckietis atkreipė dėmesį – turėti mokytojų neužtenka: „Mokytojas – puiki idėja, bet mokytojas privalo turėti, ką mokyti. Mes kalbame apie idėją įteisinti dvigubą pilietybę, […] kalbame apie ateitį. Todėl ši idėja puikiai atrinkta. Idėjos šaknys jau buvo turbūt tada, kai buvo parašyta – lietuviai esame mes gimę, lietuviais norime mes būt.“
V. Pranckietis užtikrino, kad įstatymo leidėjai išnaudojo visas galimybes, siekiant įgyvendinti šią idėją. Kaip teigia Seimo pirmininkas, dabar žodį turi tarti tauta.
Pristatydamas paskutinę, trečiąją, bet iš dviejų dalių sudarytą idėją, ministras pirmininkas atkreipė dėmsį, kad tokia buvo žmonių valia: „Žmonių valia iš tikrųjų atsirado keturios idėjos, nes sujungti į vieną būtų sudėtinga. Pirmiausia, šeima yra mūsų valstybės pagrindas. Norint kurti šeimą reikia turėti tvirtą socialinį pagrindą. Taip susiklostė mūsų tradicijos, kad kiekvienas lietuvis nori turėti būstą, ir tai nėra paprasta. Manau, labai svarbu, kad kiekviena jauna šeima galėtų turėti savo būstą.“
S. Skvernelio įsitikinimu, tai paskatintų žmones kurti šeimas, auginti vaikus. Jo nuomone, teigiamos įtakos tam turėtų ir antroji idėjos dalis – mažinti biurokratizmą.
„Labai dažnai mūsų valstybę žudo biurokratija. Noras mažinti biurokratiją […] rodo valstybės norą keistis. […] Belieka palinkėti, kad skaitmeninė biurokratija neapraizgytų Lietuvos. Labai gerai, kad turime daug idėjų, bet labai svarbu ir įgyvendinti. Idėja – įgyvendinti idėjas“, – ragina S. Skvernelis.
„Gauti apklausų rezultatai parodė, kad vis tik vienoje kategorijoje dvi idėjos – padėti jaunoms šeimos įsigyti būstus ir mažinti biurokratiją skaitmenizuojant valstybės paslaugas – surinko vienodai balų, dėl to buvo nuspręsta abi šias idėjas sujungti ir paskelbti kaip vieną: neteisinga būtų kurią nors ignoruoti“, – komentavo tyrimų bendrovės „Spinter“ vadovas Ignas Zokas.
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas džiaugėsi, kad didžioji dalis jų atliktos apklausos respondentų rodė didelį susidomėjimą ir suinteresuotumą. „Jie norėjo ir nori, kad Lietuva darytų proveržį, nes dabar mato tam tikrą delsimą. Dabar, jau paskelbus idėjas, jas visas galima įgyvendinti, jei politikai prie to rimčiau prisidės“, – sakė jis.
Idėjas siūlė visi norintys
Pernai rudenį Lietuvoje buvo pristatyta neeilinė iniciatyva, suvienijusi Lietuvos žiniasklaidą, verslą ir visuomenę. Visi norintys galėjo siūlyti savo idėjas Lietuvai, kurios buvo paskelbtos viešame tinklapyje, o sulaukusios daugiausia susidomėjimo ir palaikymo, buvo aptariamos iniciatyvoje dalyvaujančiose žiniasklaidos priemonėse, visoje šalyje organizuotose viešose diskusijose.
Idėjų rinkimo etape, kuris vyko nuo 2017 m. rugsėjo 7 iki lapkričio 20 dienos, buvo pasiūlyta daugiau nei 1500 idėjų, kurios buvo priskirtos vienai iš 14 sričių: aplinkos apsauga, energetika, ekonomika, krašto apsauga, kultūra, socialinė apsauga, susisiekimas, sveikatos apsauga, švietimas, mokslas, teisė, žemės ūkis, vidaus reikalai, kita. Žurnalistai iš DELFI, LRT, 15min, „Laisvės TV“, „Žinių radijo“, LNK, INFO TV, ELTA, „Savaitės“, Nacionalinės rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacijos, taip pat nepriklausomi žurnalistai, visi kartu susivieniję į „Žurnalistų klubą“, rinko idėjas kalbindami žymius Lietuvos asmenis, skirtingų sričių profesionalus, ekspertus.
Vėliau, nuo lapkričio 20 d. iki 2018 m. sausio 1 d., vyko diskusijų apie idėjas etapas: didžiausiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose vyko gyvos diskusijos skirtingomis temomis, moderuojamos „Žurnalistų klubo“ narių. Jose dalyvavo miesto, rajono valdžios atstovai, įtakingiausi sričių ekspertai. Idėjos taip pat buvo analizuojamos ir žiniasklaidos priemonių TV laidose, forumuose, radijo laidose, straipsniuose.
Skaičiuojama, kad per penkis iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ mėnesius buvo parašyti 402 jai skirti straipsniai, internete pasiekta 1 520 454 unikalių vartotojų, sukurtos 58 radijo laidos, radijo eteryje pasiekta beveik milijonas klausytojų, sukurtos 127 tiesioginės transliacijos ir reportažai, kurie peržiūrėti daugiau nei milijoną kartų.
Kaip buvo atrinktos idėjos
Surinkus ir užregistravus idejalietuvai.lt pusantro tūkstančio idėjų, tarp kurių buvo daugybė vertų įgyvendinimo, visgi teko apsispręsti, kurios idėjos bus atrinktos, kad Lietuva koncentruotųsi į jų įgyvendinimą tolimesniame iniciatyvos etape.
2017 m. gruodį buvo paskelbtas 30 išgrynintų idėjų sąrašas. Šios idėjos buvo atrinktos remiantis trimis kriterijais: skaitomumu, idėjų persidengimu ir populiarumu. Skaitomumo statistiką sekė visos iniciatyvoje dalyvaujančios žiniasklaidos priemonės, populiarumas buvo vertinamas žiūrint, kiek žmonių išreiškė palaikymą paspausdami mygtuką „Verta įgyvendinti“ prie idėjos tinklapyje idejalietuvai.lt, o persidengimas atspindi tai, kiek žmonių siūlė tą pačią ar labai panašią idėją.
Galiausiai iš šio sąrašo buvo atrinktos trys svarbiausios idėjos: tai buvo daroma pasitelkus apklausų profesionalus, tyrimų agentūrą „Spinter“ ir reitingavimo ekspertus žurnalą „Reitingai“. Žurnalas „Reitingai“ apklausė 600 įtakingiausiųjų šalies ekspertų ir profesionalų. Kiekvienoje iš trijų sričių respondentai rinko po vieną idėją, kuri, jų manymu, Lietuvai yra svarbiausia šiuo metu. „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą – buvo apklausta 1000 šalies gyventojų. Jie, kaip ir ekspertai, kiekvienoje iš trijų sričių rinko po vieną, jų vertinimu, Lietuvai svarbiausią idėją. Susumavus šių apklausų rezultatus buvo atspindėta bendra visuomenės nuomonė.
Profesionalų ir visuomenės nuomonės sutapo
G. Sarafinas pastebėjo, kad apibendrinant ekspertų apklausos rezultatus, tapo akivaizdu, kad didžiausią palaikymą iš jų gavo daugeliui žmonių rūpinčios idėjos.
Pasak I. Zoko, nors kalbant apie sąrašo apačioje esančias idėjas, tarp ekspertų ir visuomenės nuomonių kai kur buvo atotrūkis, dėl populiariausių idėjų nuomonės sutapo. „Nebuvo taip, kad ekspertai kurią nors idėją laikytų pirmoje vietoje, o visuomenė apklausoje – paskutinėje. Kartais idėjos apsikeisdavo vietomis sąraše, bet iš esmės prioritetai buvo panašūs, tad galima teigti, kad rezultatai parodo bendrą šalies matymą“, – sakė I. Zokas.
Nors portale idejalietuvai.lt „verta įgyvendinti“ daugiausia kartų buvo paspausta prie idėjos įteisinti kanapių naudojimą rekreacijai, visuomenės ir ekspertų apklausų rezultatai parodė, kad ši idėja visgi neturi didžiausio palaikymo. „Ši idėja skamba kaip egzotiška, kelianti daug emocijų, gal dėl to ji sulaukė daug dėmesio socialinėje medijoje. Tačiau kai žmonės atsakingai peržiūrėdavo idėjų sąrašą ir jų būdavo paprašyta realiai išrinkti vertas įgyvendinti idėjas, jų vertinimas buvo kitoks ir ši idėja nukeliavo į antrą planą. Vienas dalykas yra tiesiog padiskutuoti apie idėją, kuri galbūt nėra bloga ir gali turėti eigą, bet to, kad Lietuva valstybiniu lygmeniu įformintų tikslą įteisinti kanapes, to šiuo metu neįvyko“, – kalbėjo I. Zokas.
