Ketvirtadienį netoli Vilniaus, Jauniūnų dujų kompresorių stotyje Širvintų rajone, oficialiai atidarytas vienas svarbiausių Lietuvos energetikos projektų – daugiau nei 500 km ilgio maždaug 500 mln. eurų vertės Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis (angl. Gas Interconnection Poland-Lithuania, GIPL).
„GIPL veiklos pradžia – istorinis įvykis ne tik Lietuvos bei Lenkijos, bet ir viso regiono energetikos sektoriuje. Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis užtikrins dujų tiekimo saugumą Baltijos šalyse ir sustiprins mūsų energetinę nepriklausomybę – tai kritiškai svarbu šiuo metu vykstančių geopolitinių įvykių fone“, – pranešime teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasak Energetikos ministerijos pranešimo, šis ypač didelės svarbos energetikos projektas padidins regiono energetinį saugumą, suteiks laisvę įsigyti dujų iš alternatyvių ir patikimų tiekėjų už konkurencingą kainą, taip pat padidins Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo panaudojimo galimybes.
Lenkijos Vyriausybės įgaliotinis strateginei energetikos infrastruktūrai ministras Piotras Naimskis sako, kad GIPL Lenkijai suteikia prieigą prie Klaipėdos suskystintų dujų terminalo, o tai sustiprina dujų tiekimo Lenkijos vartotojams saugumą.
„Lietuva, Latvija ir Estija baigia dujų izoliacijos erą ir per Lenkiją prijungia savo perdavimo sistemas prie didžiulės Europos rinkos, kuri suteikia galimybę įsigyti išteklių konkurencingomis rinkos kainomis. Kartu mes taip pat stipriname savo šalių atsparumą dujų krizei, kuri susidarė dėl Rusijos agresijos netoli mūsų sienų“, – pranešime sakė jis.
GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.
Projektą įgyvendino abiejų šalių dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „Gaz-System“.
Pasak „Amber Grid“ generalinio direktoriaus Nemuno Bikniaus, GIPL buvo trūkstama Lietuvos energetikos sistemos dalis, svarbi ne tik užtikrinant energetinį saugumą, bet ir energijos išteklių įperkamumą vartotojams.
„Baltijos šalys ir Suomija pagaliau turi platų dujų tiekėjų pasirinkimą atviroje žemyninės Europos rinkoje, o Lenkija – naują alternatyvų dujų tiekimo šaltinį. GIPL, kartu su Klaipėdos SGD terminalu bei ELLI projektu, kuris per artimiausius 18 mėnesių leis padvigubinti dujų perdavimo pralaidumą tarp Lietuvos ir Latvijos, užtikrins regiono dujų rinkos šuolį į visiškai kitą konkurencingumo lygį“, – sakė N. Biknius.
Naujasis dujotiekis leis į Lietuvą ir Baltijos šalis transportuoti iki 27 TWh gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus. GIPL jungtis padengs beveik pusę – apie 44 proc. – viso Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų poreikio.
25 faktai apie Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio projektą
2009 metų birželį Europos Komisija ir aštuonios Baltijos jūros regiono šalys pasirašė Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), pagal kurį įgyvendinti strateginiai energetikos projektai, įskaitant Lietuvos elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, skirti panaikinti Baltijos šalių energetinę izoliaciją.
2012 metų vasarį bendrovė „Ernst & Young Business Advisory“ pristatė už 870 tūkst. eurų atliktą dujotiekio verslo aplinkos tyrimą.
2013 metų gegužę Lenkijos energetikos bendrovė „ILF Consulting Engineers Polska“ parengė jungties galimybių studiją.
2014 metų rugpjūtį Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „Gaz-System“ oficialiai pateikė paraiškas ES finansinei paramai. Studijai prašyta 50 proc. darbų vertės, o statyboms – 75 proc.
2015 metų birželį dujotiekio projektavimo konkursą Lietuvoje už 7,1 mln. eurų (su PVM) laimėjo Kauno įmonė „Ardynas“.
2015 metų spalį „Amber Grid“ ir „Gaz-System“ pasirašė sutartį su ES Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA), pagal kurią GIPL projektui skirta 295 mln. eurų paramos.
2016 metų balandį „Amber Grid“ paskelbė rangos ir vamzdžių pirkimo konkursus, tačiau tų pačių metų spalį jie buvo nutraukti, Lenkijai pareiškus apie ketinimus dėl aplinkosaugos reikalavimų keisti dujotiekio trasą.
2018 metų gegužę „Amber Grid“ su „Gaz-System“ pasirašė dujotiekių sujungimo sutartį. Ja patvirtintas galutinis sprendimas investuoti į projektą.
2018 metų birželį-liepą „Amber Grid“ paskelbė GIPL statybos rangovo ir plieno vamzdžių pirkimo konkursus.
2019 metų liepą „Amber Grid“ pasirašė 31,9 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su Lenkijos bendrove „Izostal“ dėl plieno vamzdžių tiekimo.
2019 metų liepą dujotiekio statybos rangos konkurso nugalėtoja paskelbta Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje dirbusi Lietuvos vamzdynų statybos bendrovė „Alvora“ ir jos partnerė „Šiaulių dujotiekių statyba“. Vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija leido pasirašyti su ja sandorį tik „su labai aiškiomis rekomendacijomis dėl galimų rizikų suvaldymo priemonių“.
2019 metų rugpjūtį Vyriausybei iš GIPL rangovo konkurso pašalinus Baltarusijos kompaniją „Beltruboprovodstroj“ su partnere Kauno bendrove KRS dėl galimų verslo ryšių su Rusijos bendrovėmis ir kontaktų su riziką keliančiais asmenimis, baltarusių įmonė Lietuvai dėl to pateikė 10 mln. eurų pretenziją.
2019 metų rugpjūtį antros vietos laimėtojai „MT Group“ teismui ir Viešųjų pirkimų tarnybai apskundus konkurso eilės sudarymą, VPT rugsėjį nurodė „Amber Grid” laikinai sustabdyti rangovo konkursą. „MT Group“ dėl konkurso bylinėjosi dvejus metus, o 2021 metų rugpjūtį su „Amber Grid” sudarė taikos sutartį.
2019 metų spalį kilus abejonių dėl konkurso skaidrumo atsistatydino „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys, o konkurso komisijos pirmininkas Tomas Suslavičius buvo atleistas.
2019 metų gruodį pakartotinai įvertinus pasiūlymus konkurso nugalėtoja vėl paskelbta „Alvora“, pasiūliusi darbus atlikti už 79,85 mln. eurų (be PVM).
2020 metų sausį prasidėjo GIPL dujotiekio tiesimo darbai.
2020 metų birželį žiniasklaida pranešė, jog dujotiekio statyboje gali būti naudojami Rusijoje pagaminti komponentai. „Amber Grid“ teigė, kad „Alvora“ buvo įpareigota rasti kitą tiekėją, atitinkantį nacionalinio saugumo kriterijus.
2020 metų liepą „Amber Grid“ pasirašė iki 65 mln. eurų paskolos dujotiekiui sutartį su Europos investicijų banku (EIB).
2020 metų rugsėjį buvo atlikta apie pusė dujotiekio statybos darbų: įgyvendinta sudėtingiausia projekto dalis – vamzdyno tiesimas po Nerimi ir Nemunu.
2021 metų rugpjūtį nutiesus 90 proc. dujotiekio ir suvirinus visą jo vamzdyną jis išbandytas maksimalia apkrova.
2021 metų gruodį GIPL statybos darbai buvo užbaigti, o visas dujotiekis iki Lenkijos sienos užpildytas dujomis.
2022 metų kovą „Šiaulių dujotiekio statyba“ iš pagrindinės projekto rangovės „Alvoros“ per teismą pareikalavo sumokėti beveik 4,7 mln. eurų skolą.
2022 gegužės 1-ąją GIPL pradėjo komercinę veiklą.
2022 gegužės 5-ąją dalyvaujant Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos prezidentams Gitanui Nausėdai, Andrzejui Dudai (Andžejui Dudai) ir Egilui Levitui bei Europos Sąjungos energetikos komisarei Kadri Simson įvyks oficialus dujotiekio atidarymas.
