Žengiant į naujus metus, Sausio 1-oji 2025-aisiais žymi reikšmingus pokyčius įvairiose srityse – nuo įstatymų reformų iki kasdienių gyventojų gyvenimo pokyčių. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius pokyčius, kuriuos verta žinoti, kad pasiruoštumėte naujiems iššūkiams ir galimybėms.
Sausio 1-ąją dauguma didžiųjų prekybos tinklų nedirbs. Vis dėlto dirbs 41 „Rimi“ bei 30 „Iki“ budinčių parduotuvių visoje Lietuvoje. Vilniaus „Akropolyje“ veiks restoranai ir kino teatrai – nuo 12–13 val. iki 22 val., ledo arena veiks 12-21 val. Vilniaus prekybos centre „Europa“ Naujųjų metų dieną dirbs tik sporto klubas „Lemon Gym“. Vilniaus prekybos centras „Panorama“ nedirbs. Vilniaus prekybos ir pramogų centre „Ozas“ dirbs tik „Maxima“, maitinimo ir laisvalaikio vietos.
Nuo sausio 1 d. – nauji reikalavimai pavojingųjų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tarptautiniam vežimui. Pagal naujus reikalavimus, EEĮ atliekų vežimas iš trečiųjų šalių, kurios nėra EBPO narės, į ES bus vykdomas taikant išankstinio pranešimo ir leidimo procedūrą tiek pavojingosioms, tiek nepavojingosioms atliekoms. Tuo tarpu EEĮ atliekų vežimas iš ES į trečiąsias šalis, kurios nėra EBPO narės, bus visiškai draudžiamas. Vežant EEĮ atliekas tarp EBPO narių, įskaitant Šveicariją, ir ES valstybių, taip pat bus taikoma išankstinio pranešimo ir leidimo procedūra, nepriklausomai nuo atliekų pavojingumo.
Mokesčių pakeitimai 2025 metais.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtino 2025 m. MMA — 1038 Eur (2024 m. MMA — 924 Eur) ir MVA — 6,35 Eur (2024 m. MVA — 5,65 Eur). Taigi Vyriausybės sprendimu, nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA didės 114 eurų, o MVA — 0,70 euro.
- Pratęstas laikinojo solidarumo įnašo taikymą 2025 metams visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems ir veikiantiems bankams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialams, centrinių kredito unijų finansinėms grupėms. Mokėjimo laikotarpis, taikomas įnašą apskaičiuojant už 2025 metus.
- VMI startuoja investicinės sąskaitos naujovė, kurios tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas investuojantiems gyventojams. Per šią sąskaitą gautoms pajamoms galios pajamų apmokestinimo rėžimas, atidedant pajamų mokesčio mokėjimą už gautas investavimo pajamas, jei jos bus reinvestuojamos. Deklaruoti kaip investicinę sąskaitą galima jau turimą ar atsidarytą naują sąskaitą tiek finansų įstaigose, tiek per mokėjimo paslaugų tiekėjus Lietuvoje ar užsienyje, tačiau investuoti galima tik į Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytus finansinius produktus
- Nustatomas trimetis akcizų tarifų didėjimo planas tam tikroms akcizais apmokestinamoms prekėms 2025–2027 m., kurių dalis bus skiriama Lietuvos Respublikos gynybos fondui.
Eil. Nr. | Akcizais apmokestinamas produktas | Akcizų tarifas 2024 m. | Akcizų tarifas nuo 2025 m. sausio 1 d. |
1. | Alus | 9,46 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą. | 10,97 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą. |
2. | Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, nurodytiems AĮ 24 straipsnio 1 dalyje | 109 eurai už produkto hektolitrą. | 127 eurai už produkto hektolitrą. |
3. | Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai, nenurodyti AĮ 24 straipsnio 1 dalyje (AĮ 24 straipsnio 2 dalis) | 219 eurų už produkto hektolitrą. | 254 eurai už produkto hektolitrą. |
4. | Tarpiniai produktai (AĮ 25 straipsnis) | 1) kai faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, – 234 eurai už produkto hektolitrą; 2) kai faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, – 333 eurai už produkto hektolitrą. | 1) kai faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, – 292 eurai už produkto hektolitrą; 2) kai faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, – 370 eurų už produkto hektolitrą. |
5. | Etilo alkoholis | 2467 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas. | 2778 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas. |
6. | Cigaretės | specifinis elementas – 85,3 euro; kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 138 eurai už 1000 cigarečių. | specifinis elementas – 92,6 euro; kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 149,7 euro už 1000 cigarečių. |
7. | Cigarai ir cigarilės | 95 eurų už kilogramą produkto akcizų tarifas. | 109,7 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas. |
8. | Rūkomasis tabakas | 112,8 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas. | 123,5 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas. |
9. | Kaitinamojo tabako produktai | 79,5 euro už 1000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. | 89,4 euro už 1000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. |
10. | Elektroninių cigarečių skystis | 0,25 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas. | 0,63 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas. |
11. | Neapdorotas tabakas | 112,8 euro už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas. | 123,5 euro už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas. |
- Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai. Įstatymo nuostatos įsigalios nuo 2025 metų sausio 1 dienos ir bus taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Įstatyme numatyta, kad:
- pakeičiami šiuo metu nustatyti 15 procentų ir 5 procentų pelno mokesčio tarifai, juos padidinant 1 procentiniu punktu;
- Įstatyme atsisakyta šių sektorinių pelno mokesčio lengvatų: sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš PSDF lėšų, priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms / draudimo įmonių gautų gyvybės draudimo įmokų;
Įstatyme nustatytas apribojimų lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidoms taikymas
- Organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei vietoje šiuo metu taikomo 20 proc. mokesčio tarifo bus taikomas 22 proc. loterijų ir lošimų mokesčio tarifas.
Nuo sausio 1 d. keičiasi valstybės reguliuojama elektros kainos dalis. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui.VERT sprendimu „standartinio“ vienos laiko zonos plano kaina sieks 20,5 cento (su PVM) – 0,8 cento daugiau, dviejų laiko zonų: dieninės – 23,3 cento (0,8 cento daugiau), naktinės – 13,9 cento (0,6 cento daugiau).
Dujos didesniems vartotojams nuo sausio brangs, mažesniems – pigs. Gamtinės dujos daugiau jų suvartojantiems buitiniams vartotojams nuo sausio brangs 17–18 proc., o mažiausiai jų deginantiems gyventojams – pigs beveik 6 proc. Tačiau pastarieji mokės didesnę pastoviąją dalį. Pirmos grupės vartotojai (iki 300 kub. metrų per metus) mokės 76,8 proc. didesnį abonentinį mokestį – 99 centus per mėnesį (dabar – 56 centus), tačiau 5,7 proc. mažesnį kintamąjį tarifą – 99 centus už kub. metrą (1,05 euro). Tuo metu kintamoji dalis antrajai vartotojų grupei (suvartojantiems nuo 300 iki 20 tūkst. kub. metrų dujų per metus), nuo sausio padidės 17 proc. – nuo 59 iki 69 centų už kubinį metrą, o trečiajai (daugiau nei 20 tūkst. kubų dujų) – 18,2 proc. – nuo 55 iki 65 centų. Šie vartotojai ir toliau mokės 3,99 euro abonentinį mokestį.
Nuo sausio 1 d. įsigalios pakuočių gamintojams ir importuotojams aktualūs mokestiniai pakeitimai. Aplinkos ministerija primena, kad įsigalios Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos mokesčio mokėtojai (gamintojai ir importuotojai) galės būti atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tik už tą kombinuotų, plastikinių, PET pakuočių atliekų kiekį, kuris buvo perdirbtas. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad šis teisinis reglamentavimas aktualus apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą. Šie Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai buvo priimti atsižvelgiant į gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą ir poreikį pagal 2020 m. priimtą ES Tarybos sprendimą kasmet į Europos Sąjungos biudžetą valstybėms narėms mokėti už visas neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekas. Valstybių narių įmokų suma apskaičiuojama pagal neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekų kiekį (800 eurų už toną). Lietuva už 2021 m. neperdirbtas plastikinių pakuočių atliekas į ES biudžetą sumokėjo 36,17 mln. eurų. Gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas numato, kad gamintojai ir importuotojai yra atsakingi už jų į Lietuvos rinką tiekiamų gaminių ir pakuočių poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą – nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo.
Nuo sausio burnos higienistams suteikiama teisė išduoti siuntimą tiesiai pas gydytoją periodontologą burnos vėžio diagnostikai ar periodonto ligų diagnostikai ir gydymui. Nauja tvarka bus taikoma tiek viešosioms, tiek privačioms gydymo įstaigoms, kurios teikia odontologijos paslaugas. Pirminę burnos patikrą ir profilaktiką turės atlikti gydytojas odontologas arba burnos higienistas. Pastebėjus pakitimus, pacientas bus nukreiptas specializuotai konsultacijai ir išsamesniems tyrimams. Nustačius vėžinį susirgimą, paciento gydymą užtikrins viena iš keturių specializuotą onkologinę pagalbą teikiančių gydymo įstaigų – Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos arba Klaipėdos universiteto ligoninė. Nuo sausio taip pat nereikės siutimo antrinio ar tretinio lygio burnos, veido ir žandikaulių chirurgo, veido žandikaulių chirurgo ar otorinolaringologo konsultacijai, kai pacientui įtariamas galvos arba kaklo navikas – ligą įtarusiam gydytojui pakaks tai nurodyti e.sveikatos sistemoje.
Reikšmingi Darbo kodekso (DK) pakeitimai įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d. Šie pokyčiai apima tiek darbuotojų teisių apsaugos stiprinimą, tiek darbo santykių skaidrumo užtikrinimą. Pagrindiniai įsigaliosiantys pakeitimai:
- Smurto ir priekabiavimo sąvokos patikslinimas. Įsigalioja Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu patvirtintas Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas, kuris skirtas DK 30 str. 4 d. numatytoms nuostatoms, susijusioms su smurto ir priekabiavimo darbe prevencija, įgyvendinti. Aprašas nustato būtinų prevencijos priemonių, skirtų smurto ir priekabiavimo darbe pasireiškimo rizikai ir jų padariniams darbuotojui (-ams) mažinti, sąrašą ir įgyvendinimo tvarką.
- Papildomo darbo susitarimų detalizavimas. Susitarime turės būti nurodoma papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarka, siekiant aiškesnio reguliavimo ir mažesnės galimų ginčų rizikos (DK 35 str. 4 d.).
- Vadovo įdarbinimas. Darbdaviai galės pranešti „Sodrai“ apie vadovo įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str. 2 d.).
- Ilgalaikio darbo išmokos. Atleidžiant darbuotoją dėl darbdavio bankroto, numatoma galimybė gauti ilgalaikio darbo išmoką, atsižvelgiant į nepertraukiamą darbo stažą (DK 62 str. 5 d.).
- Laikinosios įdarbinimo įmonės reguliavimas. Įtvirtinamas konkretus 6 mėn. laikotarpis, po kurio iš sąrašo išbraukta laikinojo įdarbinimo įmonė vėl galės teikti prašymą (DK 72(1) str. 5 d.).
- Viršvalandiniai darbai. Nuo šiol viršvalandinis darbas bus galimas tik gavus darbuotojo rašytinį sutikimą, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (DK 119 str. 2 d.).
- Atostogos vaikui prižiūrėti. Patikslinta neperleidžiamų dviejų mėnesių atostogų vaikui prižiūrėti dalies trukmė – 62 kalendorinės dienos (DK 134 str. 3 d.).
- Apmokėjimas už viršvalandžius švenčių naktimis. Aiškiai įtvirtinta, kad už tokį darbą mokama ne mažiau kaip 2,5 karto užmokesčio dydžio kompensacija (DK 144 str. 4 d.).
- Lankstesnis prašymų darbo ginčų komisijoms pateikimas. Darbuotojai galės pateikti prašymą bendrąja tvarka, nepriklausomai nuo darbovietės buvimo vietos (DK 223 str.)
Nuo sausio 1 d. baigus galioti vairuotojo medicininei pažymai, nebegalios ir vairuotojo pažymėjimas. Kitaip tariant, vairuotojo medicininė pažyma turės galioti nuolat, o ne tik vairuotojo pažymėjimo išsiėmimo ar keitimo metu. Apie šį pokytį vairuotojai buvo reguliariai informuojami nuo 2023 m. spalio mėnesio. Šiam tikslui „Regitra“ su Sveikatos apsaugos ministerija bei kitais partneriais vykdė intensyvią informacinę kampaniją: buvo siunčiami asmeniniai priminimai elektroniniais laiškais ir trumposiomis žinutėmis, vyko nuolatinis informavimas įvairiose žiniasklaidos priemonėse, televizijoje, naujienų portaluose, radijo laidose. Vairuotojai, kurie dar nepasitikrino, iki kada galioja jų medicininė pažyma, yra kviečiami tai padaryti kuo skubiau. Tai galima padaryti dviem būdais:
- Identifikavus save per el. valdžios vartus „Vairuotojų portale“;
- Suvedus vairuotojo pažymėjimo numerį ir asmens kodą „Regitros“ el. sistemoje.
Vairuotojo sveikatos patikrinimas gali būti atliekamas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs arba bet kurioje kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje šias paslaugas. Sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Vairuotojo psichikos sveikatą privaloma tvarka įvertina ir gydytojas psichiatras.
Nuo sausio 4 d., vilniečiai jau galės nupuoštas eglutes nešti į artimiausią jų surinkimo vietą. Tokių aikštelių kasmet vis daugėja ir šiemet Vilniuje paruošta apie 115. Eglutės bus surenkamos visą sausio mėnesį. Praeitais metais surinkta apie 15 076 kubinių metrų eglučių. Egles specialiose aikštelėse reikia palikti jau nupuoštas, be plastiko ar pakavimo plėvelės, šiukšlių maišų. Jei eglutė įsodinta į vazoną ir jos nebegalima persodinti, aikštelėje ją reikia palikti be vazono. O vazoną, iškračius žemes, galima rūšiuoti – mesti į plastiko konteinerį arba dar panaudoti ir pavasarį pasisodinti augalų. Surinktos eglutės bus naudojamos biokurui arba išvežtos į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad negalima palikti eglučių prie mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar tiesiog išmesti kur papuola. Eglutes taip pat galima priduoti visose Vilniaus regione esančiose didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Priimamos ir į vazonus įsodintos eglutės – jos vėliau bus persodintos atliekų surinkimo teritorijose. Aikštelių sąrašą, adresus, darbo laiką bei kitą aktualią informaciją rasite VAATC tinklalapyje.
Nuo 2025-ųjų sausio Vilniaus senamiestyje įvedamos mažos taršos zonos. Mažos taršos zona būtų apribota Islandijos, Vilniaus (nuo Islandijos iki Trakų gatvės), taip pat Klaipėdos, Liejyklos (nuo Vilniaus iki Totorių gatvės), Benediktinių gatvėmis (nuo Vilniaus iki Šv. Ignoto gatvės). Tai siekiama padaryti dėl didelės oro ir triukšmo taršos, intensyvaus transporto priemonių eismo. Nustatyti mažos taršos zonas nuo kitų metų sausio savivaldą įpareigoja Alternatyvių degalų įstatymas. Vilniaus savivaldybė nurodo, kad rinkliavos įvedimas ar kiti apribojimai mažos taršos zonoje kol kas nėra svarstomi. Dėl mokestinio reguliavimo įvažiuojant į mažos taršos zoną taryba ketina apsispręsti, kai bus priimti minėti teisės aktų pakeitimai.
Nuo 2025 m. „Sodra“ mokės po indeksavimo padidintas pensijas. Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių sumų sulauks senatvės pensijų, negalios pensijų, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį didesnės išmokos pasieks išankstinių senatvės pensijų gavėjus bei žmones gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybines pensijas. Šiuo metu įvairių rūšių socialinio draudimo pensijas gauna daugiau nei 1 milijonas žmonių. Valstybines pensijas gauna 84 tūkstančiai žmonių.
Kiek didės pensijos?
2025 metais vidutinis vidutinės senatvės pensijos augimas sieks apie 73 eurus . Tai reiškia, kad žmogus, kuris 2024 metais gavo vidutinę pensiją – beveik 600 eurų, nuo naujųjų metų gaus 673 eurų dydžio pensiją. Žmonių, turinčių būtinąjį stažą, vidutinė pensija augs 81 euru – tiems, kurių pensija praėjusiais metais siekė apie 640 eurų, ji padidės iki 721 euro. Jei žmogaus pensija 2024 metais buvo didesnė ar mažesnė už nurodytus pavyzdžius, augimas gali skirtis.
Bazinės pensijos dydis bus 298,45 euro. Nuo jo priklauso bendroji pensijos dalis. Vieno pensijų apskaitos vieneto vertė 2025 metais – 7,16 euro. Sukauptas pensijų apskaitos vienetų skaičius lemia individualiosios pensijos dalies dydį. Kiekvieno gavėjo pensija skaičiuojama individualiai ir padidėjimas taip pat yra individualus. Du žmonės, gaunantys tokio pat dydžio pensiją ir sukaupę tiek pat metų stažo, gali sulaukti skirtingo pensijų padidėjimo dėl to, kad turi sukaupę skirtingą skaičių apskaitos vienetų (taškų) – tai yra, jų darbo užmokestis buvo skirtingas ir jie mokėjo skirtingo dydžio pensijų socialinio draudimo įmokas. Todėl dažniausiai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas.
Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2024 metais jis siekė 446 eurus, o 2025 metais padidės iki 450 eurų.
Našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 42,29 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. „Sodra“ vienišo asmens išmoką skiria automatiškai. Ji mokama už einamąjį kalendorinį mėnesį.
