Artėjanti vasara ir vis šiltesnės dienos kviečia leisti laiką gamtoje, o kartu primena ir apie pokyčius, kurie bus taikomi statomiems automobiliams prie populiariausių miesto ežerų bei Neries pakrantėje. Nuo gegužės 1 d. sostinėje pradedama rinkti sezoninė vietinė rinkliava už transporto priemonių stovėjimą prie pagrindinių paplūdimių – Žaliųjų ežerų, Valakampių I-ojo ir II-ojo, Tapelių bei Balžio ežerų. Rinkliavos kaina – 0,60 Eur už valandą. Šios stovėjimo aikštelės patenka į geltonąją rinkliavos zoną, kurioje automobilio stovėjimas mokamas visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 20 val. – nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. Atsiskaityti galima mobiliąja programėle „m.Parking“ arba vietoje įrengtuose parkomatuose.
Nuo gegužės 1 d., atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama. Pagal įsigaliosiančią apvalinimo taisyklę, galutinė pirkinių krepšelio suma bus suapvalinama iki 5 kartotinio: apvalinama į mažesnę arba į didesnę pusę iki artimiausių 5 ct, priklausomai nuo to, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0, 5 ar arčiau 10. Svarbu įsidėmėti: apvalinimo taisyklė taikoma tik atsiskaitant grynais pinigais ir visai pirkinių krepšelio sumai. 1 ir 2 ct monetomis ir toliau bus galima atsiskaityti, jomis mokant suapvalintą sumą.
- Bendra suma, besibaigianti 1 arba 2 ct – bus apvalinama į mažesnę pusę iki 0 ct;
- Bendra suma, besibaigianti 3 arba 4 ct – bus apvalinama į didesnę pusę iki 5 ct;
- Bendra suma, besibaigianti 6 arba 7 ct – bus apvalinama į mažesnę pusę iki 5 ct;
- Bendra suma, besibaigianti 8 arba 9 ct – bus apvalinama į didesnę pusę iki 10 ct.
Ši taisyklė taikoma mokant grynaisiais pinigais bendrą sumą už vienu metu įsigyjamas prekes (paslaugas), nepriklausomai nuo prekių (paslaugų) skaičiaus. Jei pirkėjui, pasinaudojusiam vartotojo teisėmis, už nekokybišką prekę ar nesuteiktas paslaugas grąžinama suma grynaisiais pinigais, apvalinimo taisyklė šiai sumai taip pat taikoma.
Gegužės mėnesį Vilniuje šilumos kaina mažėja 14 proc. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina yra 4,79 ct/kWh (be PVM) arba 5,22 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Centralizuotai tiekiamos šilumos kainą sudaro pastovioji kainos dedamoji, kintamoji kainos dedamoji, papildoma dedamoji ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Pastovioji kainos dedamoji 2025 m. gegužės mėnesį yra 1,41 ct/kWh ir sudaro 27,0 proc. visos kainos. Iš to skaičiaus 0,51 ct/kWh sudaro personalo sąnaudos, 0,27 ct/kWh – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, 0,26 ct/kWh – investicinė grąža, 0,20 ct/kWh – einamojo remonto sąnaudos ir 0,17 ct/kWh – kitos sąnaudos. Ši šilumos kainos dalis vilniečiams yra mažiausia Lietuvoje. Kintamoji kainos dedamoji 2025 m. gegužės mėnesį yra 2,71 ct/kWh ir sudaro 52,0 proc. visos kainos, atsižvelgiant į atitinkamo laikotarpio kuro ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) perkamos šilumos kainas.
Gegužės 1 d. įsigalioja praėjusių metų liepą priimtos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, draudžiančios viešojo maitinimo įstaigoms nemokamai dalinti vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes. Vartojant maisto produktus ar gėrimus vietoje, viešojo maitinimo paslaugą teikiančios įmonės taip pat turės klientams pasiūlyti alternatyvą: vienkartines pakuotes, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba daugkartines pakuotes arba daugkartinius stalo indus. Tokiu būdu vartotojai bus skatinami keisti savo įpročius ir prisidėti prie vienkartinių pakuočių naudojimo mažinimo tikslų. Tad nuo gegužės draudžiama nemokamai dalinti vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes tuomet, kai jose pakuojamas maistas arba įpilami gėrimai. Draudimas netaikomas tuomet, kai individualiam vartojimui skirtas maistas ar gėrimai į prekybos vietą buvo atgabenti jau supakuoti. Masiniuose renginiuose arba paplūdimiuose prekiaujančioms viešojo maitinimo įstaigoms bus galima naudoti vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes už jas imant užstatą. Suvartojęs pakuotėje buvusį maistą ir grąžinęs panaudotą pakuotę į tam skirtas vietas, klientas užstatą galės atgauti. Užstato dydį turės nustatyti pačios maitinimo įstaigos.
PVM pakeitimo įstatymas, kurio nuostatos įsigalios PVM pakeitimai nuo gegužės 1 dienos. PVM pakeitimo įstatymas priimtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos (toliau – ES) mastu priimtus teisės aktus, kuriais buvo atnaujinta ir aktualizuota smulkiajam verslui skirta apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) tvarka ir nuostatas, susijusias su kultūros, meno, sporto, švietimo, mokslo, mokymo, pramogų paslaugų suteikimo vietos nustatymu.
Esminiai pakeitimai: Nustatant, ar apmokestinamasis asmuo gali būti atleistas nuo prievolės registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą, t. y. taikyti smulkiojo verslo schemą (toliau – SVS), metinės apyvartos dydis skaičiuojamas už kalendorinių metų laikotarpį ir atsižvelgiama į praėjusių ir einamųjų kalendorinių metų metinės apyvartos dydžius. Vertinant, ar einamaisiais kalendoriniais 2025 m. nėra viršytos PVM pakeitimo įstatymo 71 straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytos ribos (nenumatoma jų viršyti), bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma skaičiuojama nuo 2025 m. sausio 1 d.
Kultūros, meno, sporto, švietimo, mokslo, mokymo, pramogų paslaugų suteikimo vieta: Atsižvelgiant į ekonomikos skaitmenizaciją, kai įvairūs kultūros, meno, sporto, mokslo, mokymo, pramogų ir panašūs renginiai pradėti tiesiogiai transliuoti internetu, ir siekiant šias paslaugas apmokestinimo PVM tikslais traktuoti kaip ir fiziškai lankomus renginius, pakeista PVM įstatymo 13 straipsnio 9 dalis, t. y., virtualiai organizuojami renginiai teikiami asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, laikomi suteiktais šalies teritorijoje tais atvejais, kai paslaugos pirkėjo buveinė (jeigu jis ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu jis fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje.
Kiti pakeitimai:
Patikslintas PVM įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustatantis, kad PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodytas prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas, t. y. nebeliko reikalavimo fiziniam asmeniui nurodyti gyvenamosios vietos adreso, gali būti nurodomas toks adresas, įskaitant ir pašto dėžutės adresą, kuriuo galima susisiekti su asmeniu.
Pakeistos nuostatos dėl pasirinkimo skaičiuoti PVM pagal PVM įstatymo 28 straipsnio 7 dalį, 31 straipsnio 3 dalies bei 32 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apmokestinamasis asmuo turės teisę pasirinkti už PVM neapmokestinamas finansines paslaugas, nurodytas PVM įstatymo 28 straipsnio 1-4 dalyse, nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą, nekilnojamojo pagal prigimtį daikto tiekimą PVM skaičiuoti tik tuo atveju, jeigu minėtos paslaugos teikiamos ar nekilnojamasis pagal prigimtį daiktas parduodamas ar kitaip perduodamas apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui, netaikančiam SVS Lietuvoje.
Taip pat pakeistos nuostatos dėl kompensacinio PVM tarifo schemos ūkininkams taikymo, t. y. ūkininkas kompensacinio PVM tarifo schemą galės taikyti, jeigu jis ar jo partneris bus įsiregistravęs PVM mokėtoju, tačiau taikys SVS Lietuvoje. Taip pat kompensacinis priedas už įsigytą žemės ūkio produkciją, pirkėjų sumokėtą ūkininkams, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, nebus grąžinamas užsienio valstybių pirkėjams, jeigu pirkėjas valstybėje, kurioje jis įsikūręs, ir (arba) kitose valstybėse narėse jis vykdo veiklą pagal SVS kitose valstybėse narėse.
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad gegužės 1 d. baigiasi pereinamasis laikotarpis, skirtas pasiruošti naujiems laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimams. Nuo šios datos visi nelaisvėje laikomi laukiniai gyvūnai turi būti laikomi ne blogesnėmis sąlygomis, nei nustatyta laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių priede. Pereinamuoju 18 mėnesių laikotarpiu gyvūnų laikytojai turėjo pasirūpinti, kad jų laikomų laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių laikymo sąlygos atitiktų naujus minimalius reikalavimus. Šie pokyčiai buvo patvirtinti 2023 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje atnaujintoje Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių redakcijoje. Naujos taisyklės numato reikšmingus pakeitimus, siekiant pagerinti nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų gerovę. Visi laukinių gyvūnų laikytojai raginami pasitikrinti, ar jų laikymo sąlygos atitinka šiuos reikalavimus, ir esant poreikiui, atlikti būtinus pakeitimus.
Aplinkosaugininkai nuo gegužės 1-osios pradeda akciją „Sėlink atsakingai“, Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai tikrins, kaip medžiotojai laikosi Medžioklės taisyklių ir saugaus elgesio reikalavimų medžioklėje sėlinant. Taip pat bus skiriamas didelis dėmesys medžiotojų blaivumo kontrolei. Reidai vyks visoje Lietuvoje. Medžioklė sėlinant yra viena iš medžioklės būdų, kai medžiotojas prie medžiojamojo gyvūno prisėlina, gyvūną pabaido ar sustabdo medžioklinis šuo, medžiojamasis gyvūnas priviliojamas viliokliu ar vilbyne. Šis medžioklės būdas reikalauja išmanymo apie gyvūnų elgseną, buveines, medžioklės teritoriją.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra informuoja, kad nuo gegužės 2 d. Individualios pagalbos poreikio klausimynas bus pildomas tik gyvai, atvykus į Agentūros teritorinį skyrių. Tikinama, kad ši tvarka padės geriau įvertinti asmens poreikius ir užtikrinti tikslesnį vertinimą. Tam tikrais atvejais išliks galimybė klausimyną pildyti nuotoliniu būdu.
Klausimynas yra svarbi negalios nustatymo proceso dalis – jį pildant surinkti balai turi įtakos nustatant dalyvumo lygį (suaugusiems), neįgalumo lygį (nepilnamečiams), Individualios pagalbos išlaidų kompensacijos poreikį.
