Apie 3 mln. gyventojų Lietuvoje dabar primena tik daina. Daugiausiai 3 mln. 700 tūkst. Lietuvoje gyveno tik prieš 31 metus. Nuo to laiko lietuvių sumažėjo ketvirtadaliu. Tai yra daugiau nei Vilniaus ir Kauno gyventojus sudėjus, pasakojama LNK reportaže.
Anot Eurostato prognozių, po septynerių metų gyventojų skaičius Lietuvoje nesieks nė 2,5 mln., o 2045-aisiais bus jau tik 2 mln.
„Kad Lietuvoje gyventojų skaičius tikrai mažės, prognozuoti nereikėtų, nes negalime atsakyti į klausimą, kokia vyks migracija“, – komentavo Vilniaus universiteto docentas, demografas Rolandas Tučas.
Prognozuojama, kad po trisdešimties metų darbinio amžiaus gyventojų Lietuvoje gali likti dar trečdaliu mažiau nei dabar. O tai reiškia, kad vienam dirbančiajam tektų išlaikyti vis daugiau pensininkų.
„Bet kokia užsienio įmonė, norinti investuoti, pirmiausiai tiria, ar yra pakankamas pasirinkimas darbo jėgos. Ir jeigu nėra žmonių, nėra tam tikrų kvalifikacijų, ji tikrai čia neinvestuos ir nekurs tūkstantį darbo vietų, apie kurias mes svajojame“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
Atsakymų, kaip spręsti demografines problemas, ieškojo ir specialiai sudaryta darbo grupė Seime. Ji Vyriausybei pateikė rekomendacijas, tačiau dėl jų dalis tos pačios darbo grupės narių nustebę.
„Jos pateiktos nesulaukus visų darbo grupės narių pasisakymų, net neturėjus bendro posėdžio šiuo klausimu“, – komentavo Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.
„Mano supratimu, aš tą ir parašiau nepritardama tam dokumentui, kad tokie dalykai turi būti sprendžiami diskusijoje posėdžio metu“, – sakė Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Esą darbo grupės pirmininkas, konservatorius Justas Džiugelis, bendražygiams paruošė šventinę staigmeną.
„Išsiuntė tą dokumentą gruodžio 23 d. po pietų, man atrodo, derinti – šventiniu laikotarpiu“, – pastebėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.
„Nesutikčiau, kad nebuvo derintos išvados todėl, kad darbo grupė daugiau nei aštuonis mėnesius posėdžiavo. Taip pat esminių pastabų, tiksliau, jokių pastabų kolegos neteikė“, – kontrargumentų pažėrė Seimo narys J. Džiugelis.
Naujasis Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Vyriausybei pateiktame dokumente be kitų priemonių demografines spragas dar siūlo užlopyti atlaisvinant imigracijos politiką, panaikinant kvotas, trumpinant terminus.
„Turėtume susitelkti ir priimti atitinkamus sprendimus, kad, na, neišsivaikščiotume kaip tauta“, – kalbėjo J. Džiugelis.
Su J. Džiugelio siūlymais nesutinka net partijos kolegos.
„Jeigu mes orientuojamės vien kaip prisitraukti pigesnės darbo jėgos, tai panašu, kad ilgai ieškosime to stebuklo“, – tokia buvo Seimo nario Mindaugo Lingės nuomonė.
„Visiškai nuimti bet kokius reikalavimus, manau, neteisinga, nes turime apsaugoti ir savo darbo rinką, ir savo žmones, kurie yra ilgalaikiai bedarbiai“, – kategoriškai paprieštaravo D. Asanavičiūtė.
Jų teigimu, demografinių problemų tai neišspręs. Didžioji dalis imigrantų Lietuvoje – tik laikini svečiai.
„Dabar į Lietuvą gali daug kas atvažiuoti dirbti iš tos pačios Europos Sąjungos (ES), na, ir iš trečiųjų šalių, tos procedūros paprastinamos. Ir Seime yra priimtų sprendimų“, – kalbėjo M. Lingė.
Tačiau demografai sako, su ar be liberalesnės imigracijos politikos, imigrantai vis tiek pakeis Lietuvos veidą. Taip jau nutiko ir kitose Europos šalyse.
„Turkų kilmės vokietis, juodaodis prancūzas ir panašūs dalykai – tai yra realybė ir ateitis Lietuvai“, – teigė R. Tučas.
Lietuvai reikėtų susirūpinti ne tik dėl gyventojų trūkumo, bet ir visuomenės senėjimo. Eurostatas prognozuoja, kad 2050-aisiais Lietuvoje gyventojų amžiaus vidurkis bus 51 m., o tai būtų antras didžiausias amžiaus vidurkis ES šalyse po Italijos.
Šaltinis: LNK
