Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų psichinės sveikatos rodikliai yra vieni blogiausių Europoje, o savižudybių rodikliai nors ir mažėja, tačiau vis dar yra didžiausi.
Vilniaus miesto Centro poliklinikos medicinos psichologė Aušrinė Remeikytė tikina, kad mūsų šalyje žmonės vis dažniau ir drąsiau praveria psichologo kabineto duris. „Dažniausiai kreipiasi dėl tarpasmeninių santykių problemų, streso darbe ar moksluose, savivertės problemų, nuotaikos bei nerimo sutrikimų. Džiugu, kad žmonės kreipiasi pagalbos, susidūrę su įvairiomis gyvenimo krizėmis ir drąsiau išsako, kad turi suicidinių minčių. Psichologinės pusiausvyros išlaikymui yra svarbus savęs pažinimas: gebėjimas mylėti ir priimti save, mokėti atpažinti savo emocijas, mintis bei elgesį. Kiekvieno žmogaus gyvenime yra streso, liūdesio, įvairių netekčių bei konfliktų. Pasitelkę vidinius bei išorinius resursus stresą galime įveikti, o tai padeda palaikyti gyvenimo kokybę: palengvėti gali išsipasakojus artimam žmogui, ieškant įvairių sprendimo būdų savarankiškai ar su kitais žmonėmis. Pastebėjus, jog stresas išgyvenamas per dažnai, o patiems susitvarkyti su problemomis nesiseka, pagalbos ieškoti reikėtų pas specialistus”, – sako A. Remeikytė.
Jau daugiau nei mėnesį Vilniuje nemokama psichologinė pagalba yra prieinama visą parą. Centro poliklinikoje konsultuotis su medicinos psichologais galima ne tik įprastu sveikatos priežiūros įstaigos darbo metu, bet ir naktimis, savaitgaliais bei švenčių dienomis. Pastarieji dirba Budinčio gydytojo tarnyboje drauge su šeimos gydytoju, todėl esant poreikiui gali išrašyti vaistų receptus medikamentams, siuntimus, nukreipiančius gydytis į stacionarą.
Ateiti ir konsultuotis su psichologais gali visi norintys (taip pat ir vaikai bei paaugliai, jų tėvai) užsirašyti iš anksto nereikia, konsultacijos teikiamos ir anonimiškai. Pasak Centro poliklinikos direktoriaus dr. Kęstučio Štaro, tokią paslaugą nuspręsta teikti, nes ji yra būtina ir teikiama daugelyje šalių, o Lietuvoje nėra sukurtas pagalbos mechanizmas žmonėms, kurie turi psichologinių problemų, o ypač rimtų ir didelių. Pavyzdžiui, jei žmogus bandė žudytis, jam dažniausiai būna suteikiama tik būtinoji medicinos pagalba, kuri padeda fiziniam kūnui, pavyzdžiui, gali būti išplaunamas skrandis, susiuvamos žaizdos, tačiau nepasirūpinama žmogus psichine sveikata – nepasiūloma psichologinė pagalba.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Jonas Bartlingas sako, kad gyvenime būna daug nenumatytų atvejų, kai reikalinga skubi pagalba. Ją sostinėje teikdavo ir iki šiol teikia įvairios veikiančios psichologinės tarnybos, tačiau jos gali padėti tik tuo momentu, be to, ir prisiskambinti joms ne visuomet pavyksta. „Kai psichologinė pagalba teikiama sveikatos priežiūros įstaigoje, problemoms spręsti gali būti pasitelkiamos ir medicininės priemonės, be to, esant poreikiui užtikrinamas ir pagalbos tęstinumas: žmogus gali būti nukreipiamas gydytis į Centro poliklinikos Psichikos sveikatos kliniką. Iki tol tokios paslaugos sostinėje nebuvo ir žmonės neturėdavo, kur kreiptis. Psichologinių tarnybų pagalbos ir kompetencijų ne visuomet užtekdavo, o kreiptis į psichiatrijos ligoninę žmonės nenorėdavo dėl visuomenės požiūrio, trūko tarpinio varianto, kuris dabar atsirado”, – pastebi J. Bartlingas.
Nemokama psichologinė pagalba Vilniaus miesto Centro poliklinikoje Budinčio gydytojo tarnyboje (Pylimo g. 3, Vilnius) teikiama kasdien nuo 20:00 val. iki 7:00 val., o poilsio ir švenčių dienomis – visą parą. Darbo dienomis nuo 7:00 val. iki 20:00 val. psichologinė pagalba teikiama Psichikos sveikatos klinikoje (Vytenio g. 59, Vilnius).
