Lietuvos pašto skyriuose penktadienį atsirado naujas pašto ženklas, kuriame pirmąkart pavaizduoti cepelinai. Pašto ženklų entuziastai jau nuo pat ryto ėmė ieškoti ir pirkti būtent šį ženklą. Dalis pirko net ne po vieną. Viename iš Vilniaus pašto skyrių ženklo su cepelinų atvaizdu neliko dar iki pietų.
Vilnietis Marius į paštą atvyko nusipirkti pašto ženklų ir pirko jų daug.
„Praeitą mėnesį nusipirkau už 100 eurų, dabar gal už 140“, – pasakojo vilnietis.
Jis dekoruoja vokus, ant jų klijuoja jam gražiausius, įdomiausius pašto ženklus ir taip papuoštus parduoda brangiau. Jis sako, kad nemažai žmonių tokių vokų nori, tenka siųsti į visą Lietuvą.
„Toks vokas greičiausiai išliks ilgiau, jeigu jis yra gražus, negu tas, kur tik antspaudas yra uždėtas“, – šnekėjo Marius.
Marius nupirko ir Vilniaus „Akropolio“ pašte buvusius paskutinius pašto ženklus, kuriuose pavaizduoti cepelinai. Penktadienį išleistas pirmasis cepelinų pašto ženklų tiražas, kai kur jo labai greitai neliko.
„Išpirko per šiandien (penktadienį – red. past.), tai tada pašto ženklų vėl teks užsisakyti“, – nurodė Lietuvos pašto darbuotoja Miglė.
Miglė, paklausta, ar ryte atvežė ir per pietus jau nebeliko, atsakė: „Taip.“
Geriausias laimikis – kampe esantis pašto ženklas, mat tik ten yra ir Lietuvos pašto logotipas. Kampinį pašto ženklą penktadienį nupirko pirmąjį.
„Paprašo būtent kampelio, ar turime – arba paprašo net pats atsiplėšti“, – teigė Lietuvos pašto darbuotoja.
Per metus Lietuvoje vis dar parduodama per milijoną pašto ženklų.
„Yra labai aktyvi filatelistų bendruomenė. Jie tuos pašto ženklus kolekcionuoja, jais mainosi, labai seka tas naujienas“, – kalbėjo Lietuvos pašto atstovas Lukas Zadarackas.
Pašto darbuotoja pasakojo, kad dažniau išskirtinių pašto ženklų ieško kolekcionieriai arba turintys hobį per paštą keistis atvirukais. Siunčiantys įprastus laiškus pašto ženklų prašo retai. Dalis klientų sako, kad dėl kainos, nes ji sparčiai kyla.
„Dažniau per šventes paprašo – Kalėdos, Velykos. Į užsienį siunčiant gimtadienio sveikimą paprašo padekoruoti gražesniu pašto ženklu“, – tvirtino Lietuvos pašto darbuotoja.
Vilnietė Laima penktadienį paštu išsiuntė atviruką su sveikinimu jubiliejaus proga. Anksčiau rašydavo ir laiškus, bet dabar pastebi, kad juos siųsti darosi vis sudėtingiau.
„Pašto ženklus būdavo galima nusipirkti spaudos kioske ir tiek žinių, o dabar specialiai turi ateiti, labai nepatogu“, – sakė vilnietė.
Anksčiau laiškus draugams ir giminaičiams į visą pasaulį siųsdavo ir vilnietė Ema, bet atsiradus technologijoms ėmė bendrauti tik elektroniniais laiškais.
„Dabar niekas nerašo, visi arba į elektroninį paštą, arba telefonu pasišnekame ir tiek“, – pabrėžė moteris.
Kasmet lietuviai išsiunčia vis mažiau laiškų. Mažėjimas ženklus, o didžiąją dalį jų siunčia ne gyventojai, o institucijos.
„Vidutiniškai per metus Lietuvoje privatūs klientai išsiunčia apie vieną milijoną laiškų, kai dar prieš penkerius metus tas skaičius buvo gerokai aukštesnis ir siekė virš 10 milijonų“, – kalbėjo Lietuvos pašto atstovas.
Net jeigu laiškų mažėja, pašto ženklai bus leidžiami ir toliau, patikino Lietuvos pašto atstovas. Itin didelio susidomėjimo sulaukė ir prieš kelis metus išleisti šaltibarščių ir šakočio pašto ženklai.
„Būtent su lietuvišku maistu tikrai yra labai populiarūs: šaltibarščiai, šakotis. Su Lietuvos gamta, Raudonąja knyga“, – teigė Miglė.
Naujausias pašto ženklas, kuriame puikuojasi cepelinai, dabar kainuoja du eurus. Jis išleistas 30 tūkstančių tiražu.
