Pirmą kartą po pusantrų metų Lietuvoje fiksuojama defliacija yra recesijos pasekmė, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, mažėjanti mažmeninė prekyba, o kartu ir prekių kainos bei dalies įmonių pelno maržos rodo ekonomikos nuosmukį. Analitiko teigimu, defliacija turėtų išsilaikyti ir vasarą, o nauja tendencija – nuo balandžio atlyginimai auga sparčiau nei kainos.
„Recesija, kuri užfiksuota jau Lietuvoje, ji nemažai ir prisideda prie kainų mažėjimo, nes mažmeninė prekyba neauga nuo praėjusių metų vidurio, kai kurių prekių prekyba susitraukusi ketvirtadaliu (…) Natūralu, kad tokioje aplinkoje negali būti kalbos apie kainų didinimą, o kai kurios įmonės jau yra priverstos mažinti kainas, o kai kuriais atvejais – ir pelno maržas. Defliacija jau yra silpnos paklausos ir ekonomikos nuosmukio pasekmė“, – ketvirtadienį BNS sakė N. Mačiulis.
Gegužę mėnesio defliacija buvo 0,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Pagrindinėmis kainų mažėjimo priežastimis N. Mačiulis įvardija smunkančias energijos kainas, o jeigu ne sezoninių drabužių ir avalynės brangimas, defliacija gegužę, anot jo, galėjo būti dar didesnė.
„Defliacinės tendencijos stiprėja, nors buvo abejojančių, ar apskritai kainos gali mažėti Lietuvoje, bet matome labai aiškius ženklus ir faktus, kad prekių kainos pastaraisiais mėnesiais sumažėjo. (…) Gegužės mėnesį būtume matę dar didesnę defliaciją, jeigu ne pabrangę sezoniniai drabužiai ir avalynė, kurie kilstelėjo vidutinį kainų lygį, be šio veiksnio defliacinės tendencijos būtų dar labiau didesnės“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Jo teigimu, defliacija dėl pigesnių daržovių ir vaisių turėtų išsilaikyti ir vasarą: „Labai tikėtina, kad tokios tendencijos tęsis ir vasarą, nes prie to prisidės sezoniškai atpigusios daržovės, vaisiai“.
Per metus – gegužę, palyginti su 2022 metų geguže – infliacija siekė 11,7 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 19,7 proc.
Anot N. Mačiulio, sumažėjusios kai kurių prekių kainos turėtų suaktyvinti vidaus vartojimą antrąjį šių metų pusmetį, nes atlyginimai nuo balandžio jau auga greičiau nei brangsta prekės.
„Jau mes matome – nuo balandžio atlyginimų augimas yra spartesnis nei kainų augimas, tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia auga. Mūsų skaičiavimais, gyventojų perkamoji galia į prieš tą rekordinį infliacijos lygį sugrįš kitų metų pradžioje – tai gana greitas atsigavimas“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Jo teigimu, defliacija ir didėjanti gyventojų perkamoji galia antrąjį pusmetį gali neužgožti neigiamų ekonomikos tendencijų, kurias sukelia mažėjantys užsakymai eksporto rinkose, todėl pramonė privesta imtis sunkių sprendimų – darbuotojų atleidimų.
„Labai čia džiaugtis turbūt nereikėtų, nes tuo pačiu mes vistiek matome labai silpną paklausą eksporto rinkose, užsakymai vis dar mažėja, nemažai pramonės įmonių pradėjo mažinti darbuotojų skaičių. Ši priežastis gali lemti vis dar prastas ekonomines tendencijas antrąjį šių metų pusmetį“, – teigė ekonomistas.
Autorius Valdas Pryšmantas
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
