2022–2024 metais Kultūros ministerija finansavo Muziejų kolekcijų mobilumo regionuose programą: ja norėta regionų gyventojus susipažinti su aukštos meninės vertės nacionalinio ar tarptautinio lygmens muziejinėmis parodomis. Kasmet programai skirta 250 tūkst. eurų. Aktyviausiai finansavimo galimybe naudojosi valstybiniai muziejai, pateikę 28 paraiškas. Iš viso finansuoti 44 projektai, daugiausiai jų (13) pateikė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.
Regionų gyventojai domėjosi unikaliomis muziejinėmis vertybėmis
Kalbintų muziejų atstovai tvirtino, kad parodos sulaukė didžiulio susidomėjimo. Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, parodos visur priimtos entuziastingai, o gyvenantieji atokiau nuo jūros džiaugėsi galimybe patirti ją bent per kultūrą.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Nideta Jarockienė akcentavo, kad didžioji dalis į „gastroles“ išvykusių muziejaus rinkiniuose saugomų muziejinių vertybių – originalai: XIX a. teatro afišos ir muzikinės dėžutės, Lietuvos folkloro teatro kostiumai, Eimunto Nekrošiaus spektaklių rekvizitas, kino filmų nuotraukos, muzikos instrumentai, kino aparatūra, vaizduojamosios dailės darbai ir kt. Visos regionuose pristatytos parodos – interaktyvios, kviečiančios pasinerti į pojūčių, įspūdžių pasaulį. Taip muziejus apdovanojo lankytojus šalies regionuose, o šie gausiu parodų lankymu įvertino muziejaus ir jo darbuotojų pastangas.
Šiaulių „Aušros“ muziejus džiaugėsi itin sėkminga parodos „Grafo Tiškevičiaus fotografijos studija“ dalimi – edukacine erdve vaikams. Parodos turinys pritaikytas plačiai auditorijai: integruoti audiogidai regėjimo negalią turintiems žmonėms, o garsiniai įrašai, vaizdingai perteikiantys fotografijų turinį, tapo labai populiarūs net tarp tų, kurie neturi regėjimo sutrikimų. Ši paroda, pernai pristatyta Kretingos muziejaus oranžerijoje, lankytojų neliko nepastebėta – per kiek ilgiau nei mėnesį jų sulaukta daugiau kaip 14 tūkst.
Plati parodų geografija
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė N. Jarockienė pasakojo, kad kasmet sudaroma keliaujančių parodų programa, aprėpianti beveik visą Lietuvą. 2023 m. dešimt tokių parodų aplankė 19 miestų ir miestelių, o keliaujančias parodas išvydo beveik 140 tūkst. žmonių. Su muziejinėmis vertybėmis susipažino ne tik Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio, bet ir Raseinių, Vytogalos, Varėnos, Kretingos, Žiežmarių, Šilutės, Dovilų, Punsko (Lenkija) ir kitų vietovių gyventojai.
„Parodos į miestus ir miestelius keliavo neatsitiktinai, jų turinį siejome su vietos kultūros istorija, tų vietovių kultūros įvykiais ar jose kūrusiais menininkais. Pavyzdžiui, paroda „Lituanica – svajoti ir nugalėti“ eksponuota Stasio Girėno gimtinėje Vytogaloje, o „Nematytas Nekrošius“ – režisieriaus gimtuosiuose Raseiniuose“, – teigė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė N. Jarockienė.
Lietuvos jūrų muziejaus paroda „Nuo Arkties iki Antarkties“ apkeliavo atokiausius mūsų šalies kampelius, o Šiaulių „Aušros“ muziejaus parodos pristatytos Žemaitijoje ir Aukštaitijoje. Lietuvos jūrų muziejaus paroda „Baltijos gelmių istorijos“ pirmą kartą bus rodoma Utenoje, vėliau kelionę tęs Biržuose, Kėdainiuose, Rokiškyje.
Papildomos projektų vertės
„Ši programa leido pateikti muziejines vertybes platesniame ir įvairesniame kontekste, įkvėpė didesnius projektus – knygos leidybą ir muziejaus turą po Lietuvą. Įgyvendinant muziejų kolekcijų mobilumo projektą „Nuo Arkties iki Antarkties“ buvo parengta ir išleista nepaprasto populiarumo ir pripažinimo sulaukusi biologo Pavel Kulikov pažintinė knyga vaikams „Pingvinas Lituanicus, arba Lietuviškojo pingvino istorija“, kuri nominuota „Metų knygos rinkimuose“ knygų vaikams kategorijoje. Gegužę Utenoje startavo galingas muziejaus turas po Lietuvą – projektas „Su jūra mes didesni“, kuris kartu su paroda „Baltijos gelmių istorijos“ regionuose pristatys ne tik muziejaus edukacinius užsiėmimus, bet ir dovanos teatralizuotą koncertą, sukurtą pasitelkiant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro profesionalus ir kitus gerai žinomus klaipėdiečius menininkus“, – džiaugėsi O. Žalienė.
Muziejų atstovai įžvelgė ir daugiau projekto naudų: naujas patirtis, užsimezgusį glaudesnį bendradarbiavimą su regionų kultūros įstaigomis, išaugusį partnerių ir bičiulių ratą.
Nuo jūrinio konteinerio iki klimato kaitos ir tvarumo
Net 13 projektų įgyvendinęs Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus tempo nemažins ir šiemet: jau suplanuoti ilgalaikių parodų kelionių maršrutai, prie kurių prisijungs nauja paroda „Menininkų atostogos tarpukariu: kurortai, kopų deivės ir kaimo malonumai“. Šis muziejus, kurdamas keliaujančias parodas, daug dėmesio skyrė tvarumo temai. Todėl kilnojamų parodų vienkartinio naudojimo ekspozicinę įrangą, plastiko gaminius išmainė į daugkartinius, draugiškesnius aplinkai. Parodos „Lituanica: svajoti ir nugalėti“ ekspoziciniai stalai sukurti iš perdirbtos medžiagos, o parodos „Ar lengva būti pirmiems? Telšių XX a. pradžios kultūrinis sąjūdis“ stendai sukurti taip, kad juos būtų galima panaudoti kitose parodose.
Vienu sėkmingiausių projektų Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus vadina keliaujančią parodą „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo (1939–1944)“, kuri įrengta modifikuotame jūriniame konteineryje. Pirmą kartą buvo viešai pristatytas unikalus Antrojo pasaulinio karo laikų nuotraukų rinkinys, kuriame įamžinti 37 kino teatrai, jų eksterjerai, interjerai.
Lietuvos jūrų muziejus keliaujančioje parodoje „Nuo Arkties iki Antarkties“ kalbėjo aktualiomis gamtosaugos temomis – apie klimatą, jo kaitą ir žmogaus veiklos pasekmes gyvūnų ateičiai, o parodoje „Baltijos gelmių istorijos“ pristato į Baltijos jūros gelmes nugrimzdusio laivo Elbing IX (nuskendo 1914 m.) istoriją.
Šiaulių „Aušros“ muziejus, bendradarbiaudamas su Šeduvos žydų istorijos muziejumi „Dingęs štetlas“, Žemaičių muziejumi „Alka“ ir Vilkaviškio kultūros centru, pristatė parodą „Michaelis Brenneris: laisvas kritimas. Šiauliai–Niujorkas–Paryžius–Šiauliai“, kurioje eksponuotos išeivio litvako skulptoriaus M. Brennerio ilgai slėptos, tuo metu sensaciją galėjusios sukelti bronzinės skulptūros, eskizai bei stendai su informacija apie autorių.
