Lietuvos naujienos

Miškininkai intensyviai žvalgo miškus, užkirsdami kelią vienam pavojingiausių medžių kenkėjų

VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, vykdydami miško priežiūros ir apsaugos darbus, per
2022 m. I pusmetį išžvalgė 370 tūkst. ha spygliuočių medynų, siekdami užkirsti kelią itin
pavojingiems II-osios kartos medžių liemenų kenkėjams – žievėgraužio tipografo vabalams. Šių
metų vasarą besilaikanti itin aukšta temperatūra ir lietaus nebuvimas lėmė dar didesnį kenkėjų
pagausėjimą – agresyviai puolami eglynai. Miškininkai miškus žvalgo ne tik vaikščiodami
miškuose, bet ir pasitelkdami bepilotes skraidykles.
Žievėgraužis tipografas – vienas pavojingiausių medžių liemenų kenkėjų, kuris, esant palankioms
klimato sąlygoms, ima sparčiai vystytis ir didinti savo populiaciją. Sparčiausiai ir gausiausiai
žievėgraužis tipografas vystosi karštomis ir sausomis vasaromis. Žievėgraužio tipografo II-osios
kartos gausa kiek labiau priklauso nuo lietaus liepos mėnesį ir rugpjūčio pradžioje, nei nuo
vidutinės paros temperatūros.
Daugiamečiai stebėjimai parodė, kad jei visas liepos mėnuo būna lietingas – žievėgraužio tipografo
populiacija bus mažesnė. Kadangi šiemet liepos pabaiga ir rugpjūčio pradžia, su atskiromis
išimtimis kai kuriuose rajonuose, buvo karštos ir be lietaus, šiemet šių medžių kenkėjų populiacija
yra itin gausi ir agresyvi.
Tai ypač aktualu vyresniuose nei 40 metų amžiaus eglynuose ir spygliuočių medynuose, kurių
rūšinėje sudėtyje yra bent 40 procentų eglių. VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise
valdomoje teritorijoje šiuo metu vykdomas intensyvus žvalgymas, o aptikus medžių liemenų
pavojingų kenkėjų apniktus medžius, miškininkai skubiai iškerta pažeistus medžius sanitariniais
kirtimais ir kenkėjų apniktą medieną pašalina iš spygliuočių medynų arba kenkėjus sunaikina kitais
būdais.
„Mūsų miškininkai, atsižvelgdami į vis stiprėjančią klimato kaitos įtaką miško ekosistemų sveikatos
būklei ir siekdami sumažinti vėjavartų, vabzdžių ir ligų išplitimo apimtis, vykdo intensyvų miškų
žvalgymą, vertinimą. Vieni pavojingiausių ir daugiausiai žalos atnešančių kenkėjų – žievėgraužių
tipografų židiniai turi būti laiku pastebėti, nes jų skaičius kasmet dėl palankių sąlygų dauginimuisi
vis labiau auga. Todėl labai svarbu išnaikinti šio kenkėjo pažeistus medžius bei neleisti plėstis
židiniams“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Kai žievėgraužio tipografo populiacija yra negausi, juos sugaudyti galima feromoninėmis
gaudyklėmis. Tačiau šiemet dėl didelio šio kenkėjo plitimo feromoninės gaudyklės naudojamos
kenkėjų apskaitai ir jų gausos prognozavimui. Iš viso miškuose tokių gaudyklių, skirtų žievėgraužio
tipografo populiacijai stebėti, yra iškabinta 1 350. Efektyviai ir savalaikei miškų apsaugai
nepakanka kenkėjų apskaitų ir prognozių vykdymo – pagrindinis ir sunkiausias darbas, kurį vykdo
miškininkai, yra nuolatinis spygliuočių medynų žvalgymas, siekiant surasti ir sutvarkyti kenkėjų
apniktus medžius, kad nesusidarytų masiniai pavojingų medžių liemenų kenkėjų išplitimo židiniai.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkai miškus žvalgo ne tik vaikščiodami miškuose, bet ir
pasitelkdami bepilotes skraidykles, kas leidžia greičiau ir efektyviau aptikti kenkėjų apniktus
medžius. Paprastai žievėgraužis tipografas egles puola nuo vidurinės stiebo dalies. Spygliuočių
medžių apnikimas nuo viršūnių labiau būdingas viršūniniam žievėgraužiui, o pastaruoju metu
medžių liemenų kenkėjas žievėgraužis tipografas medžius apnikti taip pat pradeda ir nuo viršūnių,
todėl dronų naudojimas yra labai efektyvi ir naudinga priemonė žvalgant medynus.
Aptikus šių kenkėjų židinius, vienintelis būdas juos išnaikinti ir apsaugoti aplinkinius medynus –
sanitariniai miško kirtimai, medienos išvežimas iš miško ar nužievinimas. Masinio dauginimosi
židiniai susidaro atsiradus dideliam kiekiui apsilpusių medžių. Žievėgraužio tipografo lervos
maitinasi pažeistų medžių karnienos audiniu ir po gyvų medžių žieve formuoja tunelius. Įprastai

spygliuočiai nuo kenkėjo ginasi žaizdas ir pakenkimus užpildami sakais, o jų kiekis labai priklauso
nuo vandens lygio. Per sausras ar nukritus gruntinių vandenų lygiui, spygliuočiai nepasigamina
pakankamai sakų ir tampa pažeidžiamesni.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkai per šį pusmetį sanitariniais miško kirtimais (atrankiniais ir
plynais) iškirto daugiau nei dvigubai pažeistų medžių nei pernai ir išžvalgė net 100 tūkst. ha
didesnę teritoriją spygliuočių medynų.
Šiemet situacija sudėtingiausia ir didžiausi žievėgraužio tipografo židiniai užfiksuoti šiuose
regioniniuose padaliniuose: Šalčininkų, Trakų, Varėnos, Rokiškio ir Nemenčinės.
Visi miškuose nustatyti vabzdžių, gyvūnų padaryti pažeidimai ir medžių ligų atvejai bei einamaisiais
metais atliktos miško sanitarinės apsaugos priemonės, tarp jų – ir profilaktinės, registruojamos
Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui registracijos žurnale. Šiemet
vykusio Valstybės kontrolės valstybinio audito metu nenustatyta nei vieno atvejo, kad VĮ
Valstybinių miškų urėdija užregistruotiems šiame žurnale pažeidimams nebūtų taikiusi būtinų
Valstybinės miškų tarnybos rekomenduojamų priemonių sanitarinei būklei miškuose gerinti.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
6 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button