Ateinantys mokslo metai 5–10 klasių mokiniams baigsis savaite anksčiau, birželio 15 dieną, o ne 20-ąją, kaip šiemet, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Savaite trumpesni mokslo metai numatyti trečiadienį ministrės patvirtintuose 2025–2026 mokslo metų ir 2026–2027 mokslo metų bendruosiuose ugdymo planuose. Bendrieji ugdymo planai tvirtinami dvejiems metams, po to jie atnaujinami.
Savaitė bus pridedama prie pamokų, skirtų konsultacijoms, jos bus paskirstytos per visus mokslo metus. Todėl, anot ministerijos, 5–10 klasių moksleiviams daugės valandų, skirtų mokymosi pagalbai teikti, mokinio individualiems ugdymo poreikiams, edukacinėms veikloms.
Dėl ugdymo proceso sutrumpinimo penkiomis dienomis pedagogų darbo krūvis ir nuo jo priklausantis darbo užmokestis neturi keistis – bendras ugdymui skiriamų kontaktinių valandų skaičius išlieka toks pats, kaip iki šiol, tik šios valandos išdėstomos per mokslo metus, skiriant daugiau laiko konsultacijoms, žinioms gilinti ar mokymosi pagalbai.
Pasak ministrės Ramintos Popovienės, pakeitimais siekiama išspręsti problemą dėl birželį mokyklose tvyrančio chaoso. Ministrės teigimu, ugdymo trukmės pailginimas nepagerino mokinių pasiekimų, kaip buvo tikėtasi.
„Iš mokinių, profesinių sąjungų atstovų nuolat girdime, kad daugumoje mokyklų ugdymas birželį ne visose mokyklose vyksta kokybiškai. Mokytojams tuo laiku tenka dvigubas krūvis, nes dalis kolegų įsidarbina egzaminų vertintojais, mokyklose sunku sureguliuoti ir mokinių srautus“, – sako ji.
Mokslo metų trumpinimo iniciatyvą iškėlė mokytojų profesinės sąjungos.
Ministerija atsiliepė į jų siūlymą ir atliko duomenų tyrimą, kuris parodė, kad pailginus mokslo metus 2018 metais iki dabar mokinių pasiekimai nepagerėjo, išliko panašūs, tačiau pablogėjo mokinių emocinė sveikata. Tai rodo, kad pasiekimai priklauso nuo mokytojų ir mokinių dedamų pastangų, o ne nuo viena ar kita savaite trumpesnių mokslo metų.
Be kita ko, „Eurostat“ duomenų analizė rodo, kad per laikotarpį nuo 2019 metus dvigubai išaugo 18–24 metų amžiaus jaunuolių, neįgijusių vidurinio išsilavinimo, dalis.
Pradinių klasių ir III-IV gimnazijos klasių mokiniai mokslo metus baigs tokiu pačiu laiku, kaip ir dabar.
Atsižvelgiant į Lietuvos moksleivių sąjungos siūlymus, bendruosiuose ugdymo planuose akcentuota nuostata labiau reguliuoti mokinių mokymosi krūvį, atsakingiau skirti namų darbų užduotis.
Naujuose planuose apibrėžtas rekomendacinis laikas, kiek mokinys maksimaliai galėtų praleisti laiko atlikdamas namų darbus. Pasiūlyta namų darbams atlikti skirto laiko viršutinė riba pagal skirtingas ugdymo programas yra orientacinė ir turėtų atkreipti mokytojų dėmesį į skiriamų užduočių tikslingumą.
Rekomenduojama, kad vidutinis laikas visų dalykų namų darbams atlikti pradinėse klasėse neturėtų viršyti 40 minučių per dieną, įskaitant skaitymo įgūdžių ugdymą, 5–8 klasėse – valanda, nuo 9 klasės iki 12 klasės – dvi valandos. Atsižvelgiant į individualius mokinių poreikius, namų darbams skirtas laikas gali didėti, bet ne daugiau nei 20 procentų nurodyto laiko.
Atnaujintos ir bendrųjų ugdymo planų nuostatos, skirtos ugdymui ne mokyklos aplinkose organizuoti. Patikslintos ugdymo ne mokyklos aplinkoje organizavimo formos, reikalavimai, nustatantys išvykose mokinius lydinčių darbuotojų skaičių.
[email protected], Lietuvos naujienų skyrius
