Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ siūlo rinkos reguliuotojui priimti sprendimą grąžinti vartotojams šiemet bendrovės sukauptas perkrovų pajamas. Jos būtų grąžinamos per investicijas į infrastruktūros atnaujinimą ir sinchronizacijos projektus, lėšų neįskaičiuojant į 2023 ir vėlesnių metų perdavimo tarifą, penktadienį pranešė „Litgrid“.
„Vertindami šių metų tendencijas ir Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą perkrovų pajamoms, teiksime siūlymus VERT (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai – BNS) šių metų gautas perkrovų pajamas grąžinti vartotojams, iš jų atliekant sinchronizacijai ir tinklo plėtrai būtinus darbus ir jų neįskaičiuojant į tarifą. Likus laisvų perkrovų pajamų po investicijų finansavimo, sieksime jas nukreipti elektros perdavimo tarifo mažinimui“, – pranešime sakė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Pirmąjį šių metų pusmetį „Litgrid“ surinko 64,4 mln. eurų, pernai jos siekė 50,1 mln. eurų. Šie pinigai taip pat buvo skirti infrastruktūros ir sinchronizacijos projektams.
Perkrovų pajamų įtaka elektros perdavimo tarifui paaiškės rudenį, kai VERT nustatys 2023 metų jo viršutinę ribą vartotojams.
Europos Sąjungos teisės aktu\ai apibrėžia perkrovų pajamų panaudojimo eiliškumą, pagal kurį pirmiausiai turi būti finansuojamos investicijos į tinklo infrastruktūros atnaujinimą bei plėtrą. Likusios laisvos lėšos gali būti skirtos kitų metų tarifui mažinti.
Teigiama, jog toks sprendimas neturės poveikio sinchronizacijos projektams.
Perkrovų pajamos yra Europos operatorių gaunami pinigų srautai, kai tarp prekybos zonų užsipildžius pralaidumams susiformuoja kainų skirtumai.
Dėl aukštų elektros kainų pirmojo pusmečio „Litgrid“ grynasis nuostolis buvo 9,2 mln. eurų (pernai – 17,4 mln. eurų grynojo pelno), jį daugiausia lėmė dėl padidėjusių kainų tris kartus iki 34,7 mln. eurų išaugusios technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos.
