Lietuvos naujienos

„Lietuvos keliai“ kreipėsi į institucijas dėl šalies kelių būklės: siūlo didinti lėšas kelių finansavimui

Praeitą savaitę asociacija „Lietuvos keliai“ raštu kreipėsi į Seimo ir Vyriausybės atstovus, siekdama atkreipti dėmesį į šalies kelių būklės ir tinkamai jų priežiūrai užtikrinti finansavimo trūkumo problemas. Jame akcentuojama, kad saugūs ir tinkamos būklės keliai yra visos visuomenės interesas, kuriam būtina skirti deramą dėmesį ir tinkamą finansavimą.

„Asociacija palaiko ir pritaria Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 m. strateginėse gairėse nurodytam teiginiui, jog „Valstybinės reikšmės keliai yra didesnės nei 2,5 mlrd. eurų ilgalaikis materialus valstybės turtas, todėl kelių infrastruktūros išsaugojimas ją laiku ir kokybiškai prižiūrint, jos būklės gerinimas ir tolesnė plėtra yra itin svarbi Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus plėtojimui, asmenų judumo užtikrinimui, užsienio investicijų pritraukimui, ekonominių ir socialinių skirtumų tarp Lietuvos regionų mažinimui bei darbo vietų kūrimui“. Deja, tose pačiose gairėse taip pat teisingai konstatuojama, kad Lietuvos kelių transporto infrastruktūra dėl ribotų finansavimo galimybių yra dar nepakankamai sutvarkyta ir išvystyta, daugelio kelių būklė yra prasta ir toliau blogėja“, – rašoma institucijoms bei premjerei skirtame rašte.

Asociacija „Lietuvos keliai“ suinteresuotas institucijas ragina įvertinti esamą prastą šalies kelių būklę bei atsižvelgiant į tai, planuojant 2023 m. nacionalinio biudžeto asignavimus, kelių finansavimui užtikrinti ne mažiau nei 85 proc. lėšų kiekio nuo 2023 m. planuojamų valstybės biudžeto pajamų iš akcizų gautų už benziną, dyzeliną ir suskystintas dujas, skirtas automobiliams.

 

„Lietuvos kelių“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenko tvirtina, kad kelių infrastruktūra turi didelę įtaką valstybės ekonomikai, verslų plėtrai, užsienio investicijoms pritraukti, naujoms darbo vietoms kurti ir įgalina asmenų mobilumą, todėl užtikrinti tinkamą kelių būklę ir saugumą turėtų būti visos visuomenės interesas. Pasak jo, tai ypač šiandien svarbu vykdant reformas švietimo, sveikatos priežiūros ir kituose sektoriuose, kur siekiant optimizuoti įstaigų tinklus, bet ir užtikrinant paslaugų prieinamumą, pasitelkiamas mokinių ir pacientų pavėžėjimas.

„Vis dėlto realybė kitokia. Tyrimai rodo, kad Lietuvos kelių infrastruktūra dar nėra pakankamai išplėtota, trečdalis šalies kelių yra prastos būklės ir ilgą laiką neremontuojami blogėja toliau. Taip pat didėja reikiamos investicijos į jų atnaujinimo darbus ir medžiagas“, – Eltai teigė Š. Frolenko.

„Be valstybės ekonomikai neigiamų padarinių, prastas neremontuojamų kelių pravažumas didina transporto priemonių sunaudojamų energijos išteklių kiekį ir CO2 emisiją, o svarbiausia – eismo įvykių rizikas“, – pridūrė jis.

 

Kelių infrastruktūros darbams skiriama nepakankamai lėšų

„Lietuvos kelių“ vykdomasis direktorius aiškina, kad šiandien kelių infrastruktūros darbams skiriama nepakankamai lėšų, rodo kelių saugumo situacija ir būklės vertinimo tyrimai. Nors, anot jo, palyginti su 2008–2009 m., atrodo, kad šiuo metu finansavimas padidėjęs, įvertinus aplinkybes – infliaciją, realią perkamąją galią ir apie 40 proc. susitraukusį kelių projektų finansavimą iš pajamų, gautų iš degalų automobiliams akcizų, jis smarkiai sumažėjęs.

„Už 1 mln. eurų 2015 m. buvo galima įrengti apie 30 proc. ilgesnį kelio ruožą nei šiuo metu, o keliams skiriamo finansavimo dydis bendrame valstybės biudžete nuo 2008 m. sumažėjo pusiau. Vienas iš sprendimų, galinčių padidinti kelių infrastruktūros finansavimą, – kelių projektams skirti ne mažiau nei 85 proc. lėšų nuo 2023 m. planuojamų valstybės biudžeto pajamų iš akcizų, gautų už benziną, dyzeliną ir suskystintąsias dujas, skirtas automobiliams“, – sakė Š. Frolenko.

LAKD: lėšų trūkumas kelių finansavimui susidaro įvertinant planuojamus įgyvendinti strateginius projektus

Tuo tarpu Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) tvirtina, kad lėšų trūkumas kelių finansavimui susidaro įvertinant planuojamus įgyvendinti strateginius ir kitus kelių projektus, siekiant gerint dangos būklės indeksą (DBI) bei vykdant kitus gairėse numatytus tikslus. Pasak LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiojo komunikacijos vadybininko Sauliaus Jansono, pagrindinės lėšos Kelių direkcijai skiriamos iš Kelių priežiūros plėtros programos, ES fondų ir kitų šaltinių.

 

„Kelių direkcija siekia maksimaliai panaudoti visus galimus finansavimo šaltinius – Kelių priežiūros ir plėtros programą, ES fondus, Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) ir kitus finansavimo šaltinius. Taip pat pagal galimybes teikiamas poreikis papildomam finansavimui gauti, pavyzdžiui, iš CEF gautas 60 mln. eurų finansavimas susijęs su kariniu mobilumu „Via Baltica“ ruožui nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija“, – teigė S. Jansonas.

„Maksimaliai išnaudojus šiuos nurodytus šaltinius bus svarstomas ir skolinimasis“, – pridūrė jis.

Siekiama keliams maksimaliai panaudoti ES fondų lėšas

LAKD komunikacijos atstovas tikina, kad šiuo metu Lietuvoje yra pereinama nuo e. vinječių sistemos prie kelių rinkliavos, kai rinkliavos dydis priklausys nuo nuvažiuoto atstumo, o ne nuo važiuojamo laiko, kaip yra dabar. Anot jo, gautos pajamos už naudojimąsi mokamais magistraliniais keliais bus naudojamos išskirtinai magistralinių kelių priežiūrai ir plėtrai.

 

„Siekiama maksimaliai panaudoti Europos Sąjungos fondų lėšas, 2021–2027 m. finansavimo perspektyvoje planuojama gauti apie 320 mln. eurų finansavimą kelių projektų įgyvendinimui. Magistraliniuose keliuose eismo intensyvumas yra didžiausias, todėl teigiamą pokytį dėl pasikeitusios sistemos pajus visi šalies kelių naudotojai, nes pagerės magistralinių kelių būklė, padidės eismo saugumas“, – sakė S. Jansonas.

Jis aiškina, kad Kelių direkcija, vykdydama darbus, įgyvendins Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 metų strategines gaires. Kelių priežiūros ir plėtros projektų įgyvendinimas, anot S. Jansono, priklauso nuo skiriamų šiam tikslui lėšų.

„Kelių direkcijai priklausantys valstybinės reikšmės keliai ir jų elementai tvarkomi pagal patvirtintas metodikas ir atsižvelgiant į skiriamą lėšų kiekį. Pagal metodikas yra sureitinguoti valstybinės reikšmės keliai ir jų elementai ir sudaryti tvarkytinų objektų sąrašai. Tvarkymo eilės atnaujinamos periodiškai, kaip numatyta jų metodikose. Infrastruktūros būklė yra vienas iš pagrindinių kriterijų lemiančių projektų įgyvendinimo eiliškumą“, – tikino LAKD komunikacijos atstovas.

 

Kokybės reikalavimus šalyje atitinka kiek daugiau nei 60 proc. kelių

S. Jansonas tvirtina, kad atlikus 2021 metų periodinių kelių infrastruktūros tinklo asfalto dangų matavimų su mobilia laboratorija duomenų analizę nustatyta, kad šiek tiek daugiau kaip 60 proc. tinklo dangų šalyje atitinka kokybės reikalavimus, t.y. DBI tenkina Vyriausybės nutarimu patvirtintą Kelių valdymo efektyvumo rodiklio ribinę reikšmę.

„Pagal kelių reikšmes, beveik 80 proc. magistralinių kelių tinklo dangų, šiek tiek daugiau kaip 56 proc. krašto ir šiek tiek daugiau kaip 57 proc. rajoninių kelių atitinka kokybės reikalavimus“, – teigė jis.

Kaip teigiama susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio šių metų birželio 30 d. įsakymu patvirtintose Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 metų strateginėse gairėse, Lietuvos kelių transporto infrastruktūra dėl ribotų finansavimo galimybių yra dar nepakankamai sutvarkyta ir išvystyta, daugelio kelių būklė yra prasta ir toliau blogėja, todėl būtina didinti finansavimą jau 2022-2024 metais.

Ignas Dobrovolskas (ELTA)

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
13 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button