Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija į beveik nykstančių rūšių sąrašą įtraukė ežius. Per pastaruosius kelerius metus ežių populiacija Vakarų Europoje sumažėjo daugiau nei perpus. Tai įvyko Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose.
Kokia situacija Lietuvoje, plačiau pakomentavo Gyvybės mokslų centro Ekologijos ir aplinkotyros centro vedėjas Alius Ulevičius.
– Kokių ežių rūšių turime Lietuvoje?
– Lietuvoje gyvena viena rūšis – šiaurinis baltakrūtis ežys, kuris suskirstytas į du porūšius: šiaurinį ir pietinį.
– Ar jį kaip nors vizualiai galima atskirti?
– Sunku pasakyti. Dabartinė sistematika remiasi daugiausia genetiniais molekuliniais tyrimais. Yra tam tikrų spalvinių variacijų, tačiau visos trys rūšys – paprastoji, šiaurinė ir pietinė – ekologiškai yra labai panašios. Bet, aišku, kažkiek skiriasi ir gyvenimo būdas, ir atsparumas aplinkai.
– Kaip sureagavote į naujieną, kad ežiai įtraukti į nykstančių rūšių sąrašą?
– Tai labai keista, kadangi visai neseniai tarptautinė gamtos apsaugos organizacija visas ežių rūšis laikė mažą susirūpinimą keliančiomis rūšimis.
– Ar Lietuvoje nykstantys ežiai kelia susirūpinimą?
– Kol kas tokių duomenų neturiu. Kiekvienas iš mūsų esame matę puškuojantį ežį. Jų netgi daugiau yra žmonių aplinkoje nei natūralioje gamtoje.
– Kas yra didžiausi jų žudikai?
– Žmonių aplinkoje, ko gero, didžiausias žudikas yra žmogus. Autotransporto intensyvumas yra didelis ir neatsitiktinai kalbama apie Nyderlandus, kadangi ten kelių tinklas yra milžiniškas. Lyginant gyventojų tankumą su Lietuva, ten žmonių tankumas yra kelis kartus didesnis. Tai automatiškai reiškia, kad teritorijos įsisavinimas yra žymiai intensyvesnis nei Lietuvoje.
– Ar ežiai negali pabėgti nuo automobilių?
– Jie turi savotišką gynybinę strategiją – pajutę pavojų ir negalėdami nuo jo pabėgti, susisuka į kamuoliuką ir lieka vietoje. O tai nuo automobilio jų neapsaugo.
– Ar gali būti, kad delnai subadyti spygliais liks tik tolimas prisiminimas iš mūsų vaikystės?
– Nemanau, kad Lietuvoje populiacija yra sumažėjusi arba gali mažėti, kadangi mūsų aplinkos infrastruktūra, kurią sudaro ir pats žmogus, yra puiki gyvenama aplinka ežiams. Kalbant apie Vakarų Europą, ten per didelis aplinkos tvarkymas gali turėti neigiamą įtaką. Pas mus kieme laikinas statinys su pakeltomis grindimis yra puiki vieta ežiams slėptis, veisti jauniklius ir praleisti žiemą.
– Daug kalbama ir rašoma apie savaeiges žoliapjoves, kurios gali sužeisti jauniklius. Ar ką nors girdėjote apie tai?
– Neturiu jokių duomenų, kad tai būtų problema Lietuvoje. Manau, kad pas mus tokios priemonės nėra intensyviai naudojamos. Dažniausiai žmonės pjauna žolę dienos metu, kai ežiai yra neaktyvūs.
– Kaip apsaugoti ežių populiaciją?
– Yra tuneliai, tačiau jų tinklas nėra toks tankus, kad būtų efektyvus šiam tikslui. Manau, net jei tunelių būtų daugiau, ežiai juda plačiai, ypač pavasarį po žiemos migio, kai prasideda ruja. Nėra vieno sprendimo šiai problemai. Galbūt būtų naudinga pastatyti ženklus, kad vairuotojai būtų atsargūs, ypač vakare, tačiau nemanau, kad tai labai efektyvi prevencijos priemonė.
Autorius: Viktoras Jakovlevas I lnk.lt