Lietuvoje veikiančiose laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) siūlant leisti veikti karinės pramonės įmonėms, verslo atstovai šį žingsnį vertina palankiai – teigiama, kad dėl tokio draudimo iki šiol jau teko atmesti ne vieną investuotojų pasiūlymą, įskaitant neįvardijamą didelę Vokietijos gynybos pramonės įmonę.
LEZ atstovai sako, kad tiek praeityje, tiek dabar investuotojai domisi galimybe kurtis šios zonose ir gaminti gynybos pramonės produkciją. Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad dalį šalies gynybai skirtos produkcijos Lietuva galėtų gaminti pati, o draudimo panaikinimas pritrauktų užsienio gamintojų.
Kėdainių LEZ valdymo bendrovės bendraturtis Giedrius Valuckas sako, jog tokių užklausų dėl dabartinio reglamentavimo iki šiol net negalėjo svarstyti.
„Mes esame iš anksčiau gavę užklausų dėl gynybos pramonės projektų, neturėdavome šansų jų net svarstyti, nes buvo draudžiama veikla. Aš manau, kad tai teisingas žingsnis, nes dabartinėmis aplinkybėmis apsiriboti ir neleisti LEZ-uose vystyti tokių projektų, būtų neprotinga“, – BNS teigė G. Valuckas.
Seime jau įregistruotas Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo norima iš draudžiamų ir ribojamų veiklų LEZ-uose pašalinti veiklą, susijusią su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu.
Jeigu pataisoms būtų pritarta, jos įsigaliotų nuo 2024 metų.
Tai, kad gynybos pramonės įmonės domėjosi investicijomis Kauno LEZ, patvirtino ir jos vadovas Vytautas Petružis, anot jo, šiuo metu susidomėjimas yra išaugęs.
„Kauno LEZ valdymo bendrovė istoriškai yra gavusi keletą užsienio investuotojų užklausų, veikiančių karinės pramonės sektoriuje, o pastaruoju laiku minėtos pramonės užklausos dėl didelių žemės sklypų su parengta infrastruktūra suintensyvėjo“, – BNS sakė V. Petružis.
Jo manymu, įstatymo pataisos yra teikiamos laiku, nes atliepia karinės pramonės skatinimo poreikį.
Įstatymo pataisas inicijavusios Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas BNS sakė, kad šis draudimas galioja nuo pat įstatymo įsiteisėjimo 1996 metais ir turėjo būti panaikintas jau seniai, o tai veiktų kaip papildomas užsienio investicijų pritraukimas.
„Šios permainos turėjo būti jau seniai, nuo pat pradžių. LEZ paskirtis yra pritraukti investicijas, o senesniais laikais gynyba buvo demonizuojama, siejama su pavojais. Gynybos pramonei leidus ten veikti, galime vilioti užsienio aukštąsias technologijas į Lietuvą. (…) Mokestinė lengvata yra labai didelė paskata Lietuvoje investuojančioms užsienio įmonėms“, – BNS sakė V. Sakalauskas.
Anot jo, dėl draudimo praeityje idėjos investuoti Lietuvoje atsisakė didelė Vokietijos gynybos pramonės įmonė.
„Teko mums bendrauti su viena iš stambiausių Vokietijos gynybos pramonės įmonių, buvo šneka apie jų pritraukimą į Lietuvą, tikrai buvo susidomėję, bet kadangi nebuvo kuo privilioti, tai viliojimas ir pasibaigė. Dabar, jeigu turėsime šiuos įrankius, LEZ-us, bus gerai“, – sakė asociacijos direktorius.
Įstatymo pataisas pateikė Seimo nariai konservatorius Laurynas Kasčiūnas, Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas ir jos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ji praėjusią savaitę LRT televizijai sakė, kad šalies gynybai skirtą produkciją iš partnerių užsienyje įsigyjanti Lietuva galėtų dalį jų gaminti pati, o įstatymo pataisos taip pat galėtų pritraukti gamintojus iš kitų valstybių.
„Lietuva turi auginti savo gynybos pramonę ir turint gana stiprią jau inžinerijos pramonę, optikos technologijas – Lietuva šiaip garsėja jomis ir tam tikrus produktus eksportuoja į visą pasaulį – turint šias kompetencijas natūralu, kad norisi auginti daugiau savo įmonių arba pritraukti investuotojus kurie čia gamintų, kad mes ne tik pirktume, bet ir čia patys gamintume“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Jos teigimu, Lietuvoje galėtų būti gaminami ginkluotės komponentai arba galutiniai ginklai.
„Ta ginkluotė šiandien yra labai įvairi – ne tik tankas, kaip mes įsivaizduojame. Tai gali būti kita, labai išmani technologija, tai mes jau specializuojamės daugybę dešimtmečių lazerių technologijoje, optikos technologijose, ir puslaidininkius pradedame vystyti. Visa tai yra naudojama gynybos pramonėje, čia galima kurti tiek komponentus, tiek ir galutinius ginklus. Ar tankus? Pažiūrėsim, kodėl gi ne?“, – sakė A. Armonaitė.
V. Sakalauskas sako, kad tanką gaminti Lietuvoje būtų sudėtinga, bet surinkti – galima, nes kaimyninėje Latvijoje jau surenkami Suomijos gamintojo „Patria“ šarvuočiai.
„Gaminti nuo nulio, be abejo, būtų labai sudėtinga: teoriškai galima, praktiškai ne, bet galėtume surinkinėti. Latvijoje surinkinėjami „Patria“, lygiai taip pat mes galėtume surinkinėti tankus pas save, Lietuvos LEZ“, – BNS sakė asociacijos direktorius.
Krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė BNS sakė, kad Lietuvoje plėtojant karinę pramonę būtų skatinama šalies ekonomika, nes kariuomenė prioritetą teikia vietos tiekėjams.
„Visą laiką kariuomenė stengiasi pirkti iš Lietuvoje gaminančių ir veikiančių įmonių pirmoje vietoje, jeigu tik yra produktas, kuris tinkamas mūsų reikmėms. LEZ atsidarymas karinei ir gynybai pramonei yra didelis pozityvas, nes pritrauktų daugiau potencialių gamintojų, inovatyvių sprendimų mūsų kariuomenei“, – sakė G. M. Tučkutė.
Ji pabrėžė, kad LEZ pagrindų įstatymo pakeitimas tik suteiks galimybę šiose teritorijose steigtis karinės pramonės įmonėms, o dėl ekonominių lengvatų lengvatų joms dar reikės kreiptis į Europos Komisiją ir prašyti joms pritarimo.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius V. Sakalauskas irgi teigia, kad LEZ veiklą reguliuojančio įstatymo pataisos problemos neišspręs, nes reikia keisti teisinį karinių prekių gamybos reguliavimą, pradedant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tobulinimu.
„Jis sukurtas medžioklinių ir savigynos ginklų kontrolei, vėliau pritaikytas ginklų remontui, paskui – gamybai, tai jis ir gavosi toks „Frankenšteinas“, gamybai jis visiškai netinkamas, vien dėl sąlygos apskaitą fiksuoti popieriuje“, – BNS teigė V. Sakalauskas.
Pasak jo, norint tapti patrauklesniais investuotojams Lietuvoje taip pat reikėtų gynybos pramonę įvardinti šalies prioritetu, strateginiu tikslu, valstybės institucijoms patikimiau vertinti verslą bei pasidalinti atsakomybe, dalį jos nuo iš valstybės perkeliant pačioms įmonėms.
A. Armonaitė sako, kad draudimo LEZ veikti karinės pramonės įmonėms panaikinimas yra tik viena iš priemonių siekiant pritraukti užsienio investuotojus arba sudaryti geresnes sąlygas veikti Lietuvos įmonėms.
„Viena iš iniciatyvų yra LEZ leisti kurtis gynybos įmonėms, kad jos galėtų naudotis įvairiomis naudomis lengviau vystyti savo projektus. Tačiau, aišku, turime ir kitų priemonių Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, kad padėtume įmonėms augti“, – LRT sakė A. Armonaitė.
Lietuvoje veikia apie 40 įmonių, dirbančių gynybos srityje, jos daugiausiai gamina įvairius komponentus, skirtus eksportui.
Šiuo metu LEZ veikia Klaipėdoje, Akmenėje, Kėdainiuose, Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune ir Marijampolėje.
Autorius Valdas Pryšmantas
