Pirmadienį, balandžio 8 d., įvyks Saulės užtemimas, kuris bus matomas visoje Šiaurės Amerikoje ir dalies žiniasklaidos priemonių pramintas Didžiuoju Šiaurės Amerikos užtemimu. Saulės užtemimas įvyksta, kai Mėnulis prasiskverbia tarp Žemės ir Saulės, taip užtemdydamas Saulės vaizdą Žemės žiūrovui.
Vienas įspūdingiausių šio užtemimo aspektų yra jo trukmė ir matomumas. Mėnulis bus arčiau Žemės, todėl atrodys didesnis ir sukels tamsesnį bei ilgesnį užtemimą, kuris truks beveik 4 minutes ir 30 sekundžių tam tikrose vietose. Tai žymiai ilgiau nei 2017 m. stebėtas Didysis Amerikos užtemimas. Be to, Saulė bus arti savo aktyvumo maksimumo, didės tikimybė išvysti ryškius, žiedus primenančius plazmos srautus, besitęsiančius iš Saulės karūnos, ir galimai karūninį masės išsiveržimą.
Užtemimo kelias taip pat yra išskirtinis. Jis bus matomas iš tam tikro laipsnio visose JAV valstijose, taip pat Šiaurės vakarų Meksikoje ir pietryčių Kanadoje, su beveik 32 milijonais žmonių, esančių visiško užtemimo kelyje.
Saulės užtemimas prasidės 19:39 val. Lietuvos laiku, užtemimo maksimumas bus prie Toreono miesto Meksikoje – 21:17 val., o visiško užtemimo pabaiga – Šiauriniame Atlante – 22:55 val.
Kada artimiausiu metu bus saulės užtemimas Europoje ir Lietuvoje?
Europoje artimiausias visiškas Saulės užtemimas įvyks 2026 m. rugpjūčio 12 d. Šis užtemimas bus matomas daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, nors čia jis bus matomas kaip dalinis Saulės užtemimas. Kitas įdomus Saulės užtemimas, kuris taip pat bus matomas kaip dalinis Lietuvoje, įvyks 2025 m. kovo 29 d.
Lietuvoje visiškas Saulės užtemimas nebus matomas iki 2200 metų.
Primename, jog Saulės užtemimas įvyksta, kai Mėnulis praeina tarp Saulės ir Žemės, užstodamas visą arba dalį Saulės. Tai gali būti visiškas, dalinis arba žiedinis užtemimas, priklausomai nuo Mėnulio, Saulės ir Žemės padėties. Visiško užtemimo metu Mėnulis visiškai dengia Saulę, trumpam sukelia tamsą.
