Nuo metų pradžios Vilniaus miesto savivaldybė kvietė pastatų savininkus dalyvauti paveldotvarkos programoje ir pasinaudoti parama susitvarkyti namų, tarp jų ir daugiabučių, išorę, balkonus, atkurti senus medinius langus ir duris. Iš viso gauti 145 prašymai, paramos vertė siekia apie 10 mln. Eur.
„Vilnius yra turtingas unikalia architektūra, tačiau nemaža dalis istorinių pastatų mūsų mieste yra nepavydėtinos būklės. Ši programa suteikia realią pagalbą istorinių pastatų savininkams ir skatina kartu siekti bendro tikslo – išsaugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą. Be Senamiesčio, kuris yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, taip pat yra vertingi ir Žvėryno, Šnipiškių, Rasų bei kitų rajonų istoriniai pastatai,“ – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Daugiausia prašymų buvo pateikta ketvirtajai programos krypčiai – medinių langų ir durų atkūrimui ir tvarkymui. Iš viso pateikta prašymų atkurti ar restauruoti apie 200 langų ir apie 30 durų. „Šiais metais prašymų pateikimo ir išlaidų skaičiavimo tvarka medinių langų ir durų restauracijai buvo paprastesnė. Gauti Savivaldybės paramą medinių langų atkūrimui galėjo ir istorinio pastato atskirų butų savininkai, dėl to nereikėjo kaimynų sutikimo. Daugelis pasinaudojo šia galimybe,“ – teigia programos valdytojų – Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vyriausiasis specialistas Kęstutis Masaitis.
Nemažai prašymų gauti paramą pateikta kultūros paveldo objektų tvarkybai. Prašymų pateikta atnaujinti Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno, Šnipiškių istorinių pastatų išorę. Pasinaudodami daugiabučių gyvenamųjų namų fasadų elementų galimos avarinės ar avarinės būklės likvidavimo galimybe pastatų savininkai atnaujins 253 balkonus.
Tiesa, buvo tikėtasi daugiau paraiškų medinės architektūros atkūrimui. Į šią programos kryptį pateiktos septynios paraiškos – Šnipiškėse ir Žvėryne. „Paklausimų ir susidomėjimo sulaukėme labai daug, tačiau parengti medinio pastato tvarkybos projektą užtrunka. Daugeliui pritrūko laiko, todėl tikimės kad šiuos projektus teiks per ateinantį kvietimą, kuris bus skelbiamas kitų metų pradžioje,“ – sako Jolita Noreikienė, Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus patarėja.
Kad pareiškėjų „namų darbai“ užtrunka pritarė ir K. Masaitis. „Organizavome susitikimus su savininkais, daugiabučių administratoriais, darėme konsultacijas. Vykome ir į konkrečias vietas – ir konsultavome dėl tvarkybos projektų rengimo.
Tikimės, kad po didelio šių metų įdirbio, ateinančiais metais sulauksime dar daugiau pateiktų paraiškų,“ – įsitikinęs K. Masaitis.
Vilniaus paveldotvarkos programa remia kultūros paveldo objektų ir istorinių pastatų išorės, fasadų, avarinės būklės balkonų bei fasado elementų tvarkymą. Taip pat medinės architektūros, medinių langų ir durų atnaujinimą ar neišlikusių atkūrimą. Į dalinį finansavimą galėjo pretenduoti ne tik Senamiestyje, bet ir kituose rajonuose – Antakalnyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Rasų kolonijoje, Tuputiškėse, Skansene, Piromonte – esančių istorinių pastatų savininkai.
Savivaldybė parama siekia nuo 60 iki 80 proc. istorinių pastatų tvarkybos darbų išlaidų. Parama gavėjui pervedama atlikus darbus ir pateikus tai įrodančius dokumentus (atliktus darbus ir sąskaitas).
