Katedros aikštėje Vilniuje ketvirtadienį oficialiai inauguruota Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada „Lietuva“.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Fridrichas Mercas), krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus).
Katedros aikštėje išsirikiavo beveik tūkstantis karių, tarp jų: Vokietijos ginkluotųjų pajėgų atstovai iš 10-osios šarvuotosios divizijos štabo, 45-osios šarvuotosios brigados, 122-ojo šarvuotasis pėstininkų ir 203-iojo tankų batalionų, kartu su daugianacionaline NATO kovine grupe „Lietuva“ bei Lietuvos kariuomenės kariais.
45-ajai šarvuotajai brigadai įteiktos dvi juostos: pirmąją įteikė F. Merzas ir B. Pistorius, o antrąją, suteikiančią brigadai oficialų pavadinimą „Lietuva“ – G. Nausėda ir D. Šakalienė.
„Perimame NATO rytinio flango gynybą“
Prezidentas vokiečių brigados atvykimą pavadino „išskirtiniu įvykių mūsų šalies istorijai“ ir pabrėžė, jog jie atvyksta, kad padėtų Lietuvai užtikrinti krašto gynybą ir atgrasyti Rusiją.
„Jis (atvykimas – BNS) liudija bendras Lietuvos ir Vokietijos vertybes, mūsų laiko patikrintą draugystę, galiausiai – mūsų didžiulę strateginės partnerystės pažangą pastaraisiais metais“, – sakė G. Nausėda.
Vėliau jis, kreipdamasis vokiečių kalba, padėkojo Vokietijos kariams už jų buvimą Lietuvoje.
F. Merzas pareiškė, kad dislokuodama brigadą Lietuvoje šalis perima NATO rytinio flango gynybą į savo rankas, ir dėkojo lietuviams už šiltą priėmimą, kuris nėra savaime suprantamas.
„Perimame NATO rytinio flango gynybą į savo rankas“, – Katedros aikštėje vykusioje Vokietijos brigados inauguravimo ceremonijoje sakė kancleris.
Pasak jo, stovėdama kartu Lietuva ir Vokietija parodo, kad yra pasirengusios ginti Europos laisvę nuo bet kokio agresoriaus.
„Lietuvos saugumas yra ir mūsų saugumas. Vilniaus gynyba yra ir Berlyno gynyba. Mūsų bendra taika neturi geografinių ribų – ji baigiasi ten, kur nustojame ją ginti“, – sakė F. Merzas.
„Todėl čia esame šiandien, todėl čia ir pasiliksime. Vokietija laikosi savo įsipareigojimų tiek žodžiais, tiek veiksmais – šiandien, rytoj, tiek, kiek reikės“, – pridūrė jis.
„Priešai mūsų nebaugina“
D. Šakalienė per ceremoniją sakė, kad Lietuva supranta, kiek pastangų Vokietijai kainavo sprendimas dislokuoti brigadą, ir dėl to yra nuoširdžiai dėkinga.
„Lietuva didžiuojasi galėdama stovėti šalia tokio partnerio“, – kalbėjo ministrė.
Pasak jos, nuo okupacijų kentėjusi Lietuva jautėsi viena ir išduota, tačiau šiandien tokia nebėra.
„Sąjungininkų kariai stovi čia pat, pasiryžę ginti mūsų žmones ir žemę kartu su mūsų kariais. Vokietijos brigados istorija – tai mūsų sėkmės istorija“, – sakė D. Šakalienė.
„Mes, lietuviai, savo skausminga patirtimi patyrėme, kad laisvės niekada niekas tiesiog neduoda. Ją renkamės, už ją kovojame ir ją giname. Mūsų tauta gali vadintis laisva, nes niekada nesusitaikėme su okupacijos grandinėmis“, – pridūrė ji.
„Šiandien, stovėdami vieningi su vokiečių sąjungininkais, mes dar kartą pareiškiame – praeities priešai mūsų nenulaužė, o ateities priešai mūsų nebaugina“, – kalbėjo ministrė.
Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius sakė, kad inauguruota brigada bus „pasiruošusi kovai ir dislokuota priešakinėse pozicijose“.
„Ši diena žymi reikšmingą žingsnį. Tai, kas prasidėjo nuo nedidelio branduolio, virto didele augančia jėga“, – teigė politikas.
„Istorinė diena“
Inauguracijos ceremoniją stebėti atvyko tiek vilniečiai, tiek miesto svečiai.
Viena jų – Lietuvoje praktiką atliekanti 22 metų tarptautinių santykių studentė iš Vokietijos Janina.
„Tai istorinė diena ne tik Lietuvai, bet ir Vokietijai. (…) Manau, kad sprendimas dislokuoti brigadą yra itin svarbus atsižvelgiant į dabartinę saugumo situaciją Europoje. Tai didelis žingsnis Vokietijai, nes pagaliau šalis prisiima daugiau atsakomybės dėl Europos saugumo“, – kalbėjo Janina.
Inauguraciją stebėjo ir 75 metų pensininkas Pranciškus Jasiulevičius, kuris BNS sakė, kad tai itin svarbi diena Lietuvai.
„Tai Lietuvai svarbu dėl šalies apginamumo. Tikimės, kad dėl brigados bus daugiau atgrasymo nuo priešų iš Rytų“, – teigė vyras.
„Tai puikus Vokietijos sprendimas, todėl kad čia ne vien dėl Lietuvos, jie tuo pačiu gina ir Europą“, – pridūrė jis.
Po inauguracijos suplanuotas Vokietijos ir Lietuvos karinių orkestrų koncertas.
Sprendimas perkelti Vokietijos brigadą nuolatiniam buvimui Lietuvoje buvo priimtas 2023 metais. Tai pirmoji Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigada, nuolat dislokuota už Vokietijos teritorijos ribų.
Balandžio 1 dieną Vokietijos kariuomenės 45-oji brigada pasiekė pilną štabo pajėgumą. Šiuo metu Lietuvoje tarnauja 500 Vokietijos brigados karių, o pilnas kovinės brigados pajėgumas su 5 tūkst. karių ir civilių, visa reikiama technika, įranga bei atsargomis bus pasiektas 2027-aisiais.
Kaip skelbė BNS, Lietuva ir Vokietija gynybos srityje aktyviai bendradarbiauja nuo 2017 metų, kai Vokietija ėmėsi vadovauti Lietuvoje dislokuotam NATO batalionui.
Pernai balandį į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados elementas, atsakingas už brigados perkėlimo planavimą.
Autoriai: Karolina Ambrazaitytė, Saulius Jakučionis, Vilmantas Venckūnas
