Lietuvos naujienos

Infliacijos padariniams švelninti G. Šimkus siūlo svarstyti nemokamą viešąjį transportą

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus giria didžiąją dalį Vyriausybės parengtame infliacijos padarinių švelninimo pakete numatytų priemonių, nes jomis siekiama padėti labiausiai nepasiturintiems.

Vis tik LB vadovas sukritikavo pakete numatytą energijos kainų kompensavimo mechanizmą bei pensijų didinimą ir siūlė svarstyti ilgainiui sulyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA) bei nemokamą viešąjį transportą.

Penktadienį vykusiame susitikime su žurnalistais, paprašytas įvertinti Ministrų Kabineto parengtą 2,26 mlrd. eurų infliacijos padarinių amortizavimo planą, kuriam patvirtinti Seimui ketvirtadienį pateiktas biudžeto tikslinimo projektas, G. Šimkus teigė, kad kovoti su kainų augimu valstybė gali mėginti, mažindama kainų augimą arba infliacijos padarinius visuomenei.

 

„Mūsų manymu, reikėtų koncentruotis į tą antrąją dalį“, – sakė G. Šimkus, pasidžiaugęs, kad Vyriausybės siūlomos priemonės atliepia būtent antrąjį tikslą, tad apskritai buvo linkęs jį vertinti teigiamai.

„Dauguma priemonių tikslingai nukreiptos į mažiausias pajamas gaunančias ir labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes, padedant joms susidoroti su augančiomis kainomis“, – sakė LB valdybos pirmininkas.

Jis palankiai įvertino siekį iki 540 eurų didinti NPD ir priminė jau anksčiau LB išsakytą poziciją, esą NPD ilgainiui turėtų būti sulygintas su MMA, šiuo metu siekiantį 773 eurus.

 

„Kadangi tai iš principo sutampa su mūsų platesne vizija dėl šitos pertvarkos, tai padeda mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms ir didina paskatas dalyvauti darbo rinkoje, šią priemonę Vyriausybės plane vertiname teigiamai“, – teigė G. Šimkus.

Jo nuomone, tikslinga svarstyti mokestinės sistemos pokyčius, kurių reikia, kad NPD dar kiltų ir pasiektų 773 eurų MMA ribą.

„Galima galvoti apie įvairias priemones. Pateikėme irgi siūlymą, kaip surasti, kaip kompensuoti prarandamas mokestines pajamas, jei NPD didinamas iki MMA“, – kalbėjo LB valdybos pirminkas.

 

Anot jo, taip pat reikėtų priimti valstybės lygmens sprendimą įvesti nemokamą viešąjį transportą. G. Šimkus neabejoja, kad tokia priemonė bus veiksminga, ypač esant tokioms aukštoms degalų kainoms bei siekiant mažinti iškastinio kuro vartojimą.

„Šita priemonė turi gilią prasmę, nes ji skatina šiame kontekste žmones persėsti į viešąjį transportą. Iš principo siekti mažinti priklausomybę nuo naftos, prisidėti prie gamtos švarinimo. Iš kitos pusės, iš esmės, jei tai būtų nemokamas viešasis transportas, iš principo gauti tą pačią paslaugą nemokamai, užuot leidus pinigus už benziną“, – svarstė G. Šimkus.

„Tai tik atrodo tokia švelni priemonė, bet ji yra tokia savo fundamentalia prasme labai svarbi ir į ilgą ateitį žiūrinti priemonė“, – akcentavo jis.

 

Elektros ir dujų sąskaitų kompensavimo schemos nėra tikslingos

Kalbėdamas apie kainų švelninimo pakete numatytas kompensacijas už brangstančias dujas ir elektrą, G. Šimkus pastebėjo, kad šis infliacijos amortizavimo būdas nėra orientuotas padėti labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Jo teigimu, pasiūlytos didesnės energijos kainų kompensavimo schemos yra gerokai platesnės, horizontalios bei gali skatinti paklausą.

„Galbūt net neskatina pakankamai taupyti, nes vyksta kompensavimas. (…) Tai yra plati priemonė, jos naudą patirtų ir daugiau, ir mažiau uždirbantys. Iš tikrųjų galime, spręsdami vieną problemą, pradėti kurti kitą problemą“, – pažymėjo LB prezidentas.

Pasak G. Šimkaus, siūlomą kompensavimo schemą reikia koreguoti, pavyzdžiui, nustatant energijos minimalią suvartojimo ribą, iki kurios kompensacija ir būtų išmokama.

 

„Siūlytume svarstyti šitas schemas elektros ir dujų kainų kompensavimą papildyti, numatant minimalų elektros ir dujų suvartojimą vienam asmeniui nusakančiais rodikliais, t. y. kompensuoti tik iki tam tikro suvartojimo“, – sakė G. Šimkus.

Jis taip pat pabrėžė, kad, jei siekiant sušvelninti infliacijos padarinius būtų didinamos pensijos, būtų nukrypstama nuo Socialinio draudimo pensijų įstatyme numatytos pensijų indeksavimo tvarkos. Dėl to, G. Šimkaus įsitikinimu, teisės aktuose numatytas pensijų didinimas gali būti neigiamai paveiktas politinio ciklo.

„Nukrypstame nuo įstatymais pasiekto gero ir teisingo rezultato atitraukti pensijų didinimą nuo politinio ciklo, susiejant jį su darbo užmokesčio fondo raida. Tokie papildomi vienkartiniai sprendimai šitą labai svarbią koncepciją silpnina“, – aiškino LB valdybos pirmininkas.

ELTA primena, kad Vyriausybė Seimui ketvirtadienį plenariniame posėdyje pateikė patikslinto šių metų biudžeto projektą. Kaip pažymi finansų ministrė Gintarė Skaistė, biudžetas atnaujinamas dėl trijų priežasčių: siekiant sušvelninti infliacijos padarinius ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikiant pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą.

Tikslinamame šių metų biudžeto projekte numatoma 976 mln. eurų skirti infliacijos padarinių sušvelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Ši biudžeto projekto kryptis iš dalies sutampa su prieš pusantros savaitės pristatytu 2,26 mln. eurų priemonių paketu. Kadangi dalis paketo finansuojama nacionalinėmis lėšomis, šios priemonės įvertintos biudžeto tikslinimo projekte.

Dėl Rusijos sąmoningų veiksmų drastiškai pakilus energijos kainoms, Vyriausybė siūlo žmonėms kompensuoti dalį dujų ir elektros kainų, tam skiriant 570 mln. eurų.

Siekiant didinti gyventojų pajamas, maksimaliai taikytino neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimui 80 eurų, iki 540 eurų, numatoma skirti 103 mln. eurų. Šis sprendimas reikš papildomą 16 eurų pajamų didėjimą minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems ir bendrą 28 eurų pajamų didėjimą, lyginant su praėjusiais metais. Seimui pritarus Vyriausybės siūlymui, NPD per kiek daugiau nei metus padidėtų 35 proc.

Biudžeto tikslinimo projekte senatvės pensijų didinimui 5 proc. numatoma 67,7 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikštų 24 eurų pajamų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams. Atitinkamai, dėl anksčiau priimtų ir šiame biudžeto pakeitime numatytų sprendimų, lyginant su 2021 m. sausiu, pensijos vidutiniškai paaugtų 69 eurais.

Projekte taip pat numatyta didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms skirti per 30 mln. eurų, reikšmingai išplečiant šildymo kompensacijas gaunančiųjų ratą, o šalpos, valstybinių pensijų bei išmokų vaikams didinimui planuojama dar 72,75 mln. eurų. Visų šių išmokų dydžiai, lyginant su 2021 metais, augtų apie 15 procentų.

Išaugus energijos kainoms, pagal ES karo komunikatą, verslui paramai numatoma 120 mln. eurų ir taip pat papildoma tikslinė 9,3 mln. eurų pagalba nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui prie ES skiriamų 7,3 mln. eurų.

Patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys – 4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

Lukas Juozapaitis (ELTA)

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
16 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
6 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Žmogus

Bent jau pradžiai duokit nemokama transportą išeiginės, šventinėmis dienomis, o tada žiūrėt galima bus dėl viso

Žinovas...

Girdėjau kaip tik Brangins Bilietus bus po 1 eurą . Siūlau iškarto po 5 eurus .

Pop

Vis kalbama iš ekonomistų apie NPD sulyginimą su MMA, tačiau ar tikrai tai gera mintis? Turint omenyje, kad dažnas smulkesnis verslas moka minimalias arba arti minimalios algos, visa kita vokelyje, nekalbu jau apie kitus mokesčius ir “tvarkingą” buhalteriją. Mano nuomone, visi turi prisidėti prie bendro valstybės katilo, dėl to bent kažkiek to pačio GPM gali susimokėti ir MMA gaunantys, kad jų indėlis taip pat būtų.

Paskutinį kartą redaguota 2 mėnesius (Pop)
hmmmm

Nieko prieš, logiška šiaip jau kad NPD sutaptų su MMA. Kas nelogiška tai kad turim daugybę mokesčių ir didžiausias pajamas gaunantys sumoka procentaliai mažiausiai, nes jiems pakanka susimokėti gpm nuo visokių dividentų ir pelno parduodant akcijas. Reikia apjungti GPM, VSD, PSD į naują GPM progresinį mokestį, kuris MMA pajamoms būtų 0% ir tuomet progresyviai didėtų; dabartiniam vidutiniam darbo užmokesčiui galėtų būti 35% ir toliau didėti iki 45% kaip Vokietijoje. Taip, didžiausias pajamas gaunatys už dividentus turėtų susimokėti tris kart daugiau, bet jei gali Vokietijoje, kodėl Lietuvoje negali?

zigmus

Palaikau G. Šimkaus mintis ir siūlymus

Strazdas

Jeigu nereikės mokėtu už bilietą, kiek jūs, asmeniškai, investuosite į VT plėtrą?

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button