Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas vokiškai pasveikino į Lietuvą atvykusius pirmuosius Vokietijos brigados karius. Ministras tikino padarysiantis viską, kad atvykę kariai Lietuvoje jaustųsi kaip namie.
„85 proc. lietuvių pritaria Vokietijos karinių pajėgų dalyvavimui ir dislokavimui Lietuvoje. Mes padarysime viską, ką turime padaryti, kad jūsų kariai Lietuvoje jaustųsi kaip namie“, – atidarydamas spaudos konferenciją Vilniaus oro uoste vokiškai prabilo L. Kasčiūnas.
Pasak jo, Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje – istorinio etapo pradžia.
„Esame tam tikro istorinio etapo pradžioje, kai Vokietijos brigados nuolatinis dislokavimas Lietuvoje po truputį tampa realybe. Esu įsitikinęs, kad tai yra negrįžtamas procesas. Gynybos planavimo prasme, mes darome didelį žingsnį link priešakinės gynybos įgyvendinimo“, – jau gimtąja kalba tikino ministras.
„Joks priešas iš Rytų net nepagalvos, kad galima būtų testuoti NATO 5-ąjį straipsnį“, – pridūrė jis.
L. Kasčiūnas akcentavo, kad Vokietijos brigada yra ne tik Vyriausybės, bet ir jo asmeninis prioritetas.
Vokietijos ambasadorius: Lietuvos saugumas yra mūsų saugumas
Vokietijos ambasadorius Cornelius Zimmermanas lietuviškai dėkojo už brigados karių priėmimą ir tikino, kad prisidėjimas prie Lietuvos gynybos reiškia ir Vokietijos saugumo užtikrinimą.
„(…) Esu įsitikinęs – kartu esame stiprūs. Lietuvos laisvė yra mūsų laisvė. O Lietuvos saugumas yra mūsų saugumas“, – lietuviškai tarė C. Zimmermanas.
„Labai malonu, kad pasitikote Vokietijos brigados karius. Kaip ir Vokietijoje juos išlydėjo jūsų kolega ministras. Tai stiprus mūsų draugystės ženklas. Džiaugiuosi matydamas, kaip Bundesveras yra laukiamas Lietuvoje“, – kalbėjo jis.
Pirmadienį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 m. į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 m.
Berlynas 2022 m. vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.
Martyna Pikelytė (ELTA)
