Į Lietuvą grįžta daugiau lietuvių nei išvyksta, padaugėjo emigravusių iš Rusijos bei Ukrainos, penktadienį pranešė Migracijos departamentas.
Trečius metus iš eilės Lietuvos piliečių neto tarptautinė migracija yra teigiama – tai reiškia, kad į šalį nuolat gyventi grįžta daugiau Lietuvos piliečių nei išvyksta iš jos.
Daugiausiai lietuvių tradiciškai grįžta iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos bei Vokietijos, tačiau departamentas pastebi, jog lygiai prieš metus prasidėjusi Rusijos invazija turėjo įtakos lietuvių emigracijai tiek iš pačios šalies agresorės, tiek ir iš jos užpultos Ukrainos.
Praėjusiais metais į tėvynę iš viso grįžo 14 352 Lietuvos piliečiai, išvyko – 12 697, rodo Migracijos departamento turima statistika, kuri kaupiama remiantis Gyventojų registro duomenimis.
Iš Rusijos į Lietuvą nuolat gyventi grįžo 547 Lietuvos piliečiai, iš Ukrainos – 237. Užpernai tokių asmenų atitinkamai buvo 438 ir 110.
Tuo metu iš Rusijos agresiją remiančios Baltarusijos lietuvių daugiau emigravo 2021 metais – 232 asmenys, 2022 metais jų buvo 159.
Nuo 2019-ųjų nekinta ir valstybių, iš kurių lietuviai dažniausiai nusprendžia grįžti namo, trejetukas. Pernai daugiausiai Lietuvos piliečių sugrįžo iš Jungtinės Karalystės – 5684, iš Norvegijos – 1546, iš Vokietijos – 1369.
Paskutinį kartą neigiama Lietuvos piliečių neto migracija fiksuota 2019 metais. Tuomet iš šalies išvyko 24 510 Lietuvos piliečių, atvyko – 20 412.
Pernai Lietuvoje dėl karo pabėgėlių išaugo bendras gyventojų skaičius – 54 tūkst., sausį skelbė Valstybės duomenų agentūra.
Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 860 tūkst. nuolatinių gyventojų. Pasak agentūros, pernai nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus padidėjusi teigiama tarptautinė migracija – 72,4 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo.
Tuo tarpu natūrali gyventojų kaita buvo neigiama – 18,4 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.
Autorė Milena Andrukaitytė
