Panevėžio rajone šeima kartu su dviem šunimis baigia užauginti iš lizdo iškritusį ar išmestą gandriuką. Jonelio vardu pavadintas gandriukas mėgsta maitintis ir miegoti drauge su šunimis, kurie paukštį net išlaižo, todėl jis baltesnis nei lizde augantys, apie tai praneša LNK.
Praėjo du mėnesiai, kai laukinis gandriukas tapo Joneliu ir kartu su namiškiais net buvo prie laužo per Jonines.
„Jis nusiramina, prisiglaudžia, bet tu žinai, kad negali taip daryti, nes jis neturi išmokti būti žmogumi, jis turi suprast, kad yra gyvūnas“, – pasakojo Gintaras Skumbinas, Panevėžio rajono gyventojas.
Gintaro giminaitis nepraėjo pro mažą pypsintį iš lizdo iškritusį ar tėvų išmestą gandriuką. Kadangi visi aplink žino, kad Gintaro šeima didelė gamtos mylėtoja, tai apie radinį ir pranešė ne kam kitam, o jam.
„Iš dalies pritariu, reikėtų nesikišti į gamtą, bet pažiūrėkime, kiek jau prisikišome į gamtą. Kam tuos gandralizdžius kelti, ir saugomas paukštis, gražus paukštis. Suteikiame jam šansą. Jei jis neišgyvens, neišgyvens. Kadangi tėvai jo negalėjo ar nenorėjo, mes pabūsime vaikų namais“, – teigė G. Skumbinas.
Pirmomis dienomis pamestinukas sėdėjo namie, dėžėje.
„Valgė mėsytę, aš bijojau, kaip bus su maitinimu, galvojau, reikės pasigaminti kokią pirštinę raudoną, kad kaip snapas atrodytų, apsimesti tėvu ar mama“, – svarstė jis.
Lauke gandrui Gintaras su vaikais atrideno du kubilus ir padarė lizdą. Kol negalėjo užskristi pats, nakčiai užkeldavo, kad nuo kitų paukščių, gyvūnų jam būtų saugu. Dabar toks lizdas yra privalumas.
„Aš kaip pagal brolius žiūriu, kurie lizde tupi, tai jie irgi dar stiprina sparnus, vietoje strikinėja. Jam yra šiek tiek privalumas, nes jis įsibėgėt gali“, – pasakojo G. Skumbinas.
Kaimynų gandralizdis su šeima Gintaro šeimai kaip vadovėlis. Ji gali lyginti savo globotinio pasiekimus su natūraliai gandrų auginamais. Kol kas skirtumų nėra. Išskyrus tai, kad namie gyvenantis gerokai baltesnis ir švaresnis, kadangi jį išprausia šunys.
„Tiesiog nuprausia, dėl to jis toks švarus“, – stebino mintimis pašnekovas.
Tačiau mažyliui jau teko atlaikyti svetimo gandro ataką.
„Pamatėm, kad gandras, kur gyvena lizde, jisai stovėjo ir kapojo gandriuką“, – dalinosi mintimis Aurėja, gandriuko globėja.
Aplinkosaugininkai neglosto. Esą žmogui nereikia pernelyg kištis į gamtos reikalus, jie natūraliai išsispręs. Siūlo pasitarti su aplinkosaugininkais arba skambinti pagalbos telefonu.
„Sakau dar kartą, kad laukinių paukščių ir gyvūnų iš gamtos imti negalima“, – teigė Marius Kazlauskas, Panevėžio Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas.
Šiemet gandrams perint buvo sausra, todėl paukščiai sumažėjus maisto, deja, automatiškai atsikratė silpnesniais ar per gausiai išperėtais. Iš gamtos paimti ir namie užauginti gandrai, deja, retai kada išskrenda, nes laukiniai paukščiai tokių neprisileidžia. Pastarieji pasmerkti likti namie.
Laukinius paukščius ar gyvūnus iš gamtos priglaudusiems už gerą širdį gresia administracinė bauda. Jei paukštis, gyvūnas valstybės ne saugomas bauda iki 150 eurų, jei retas ir saugomas – 850 eurų.