Finansų ministrė Gintarė Skaistė aiškina, kad Lietuva dujas perka už tokią kainą, kuri nusistovi tarptautinėse rinkose. Pasak jos, prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, rinkos reagavo smarkiai ir visos tendencijos rodo, kad ateities sandoriuose dujų kainos išliks aukštos.
„Iki karo prognozavome ir tikėjomės, kad po šildymo sezono susinormalizavus tiekimui tos kainos turėtų kristi, tokios buvo visų ekonomistų prielaidos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
„Kadangi daugelis įmonių jau yra nusipirkusios keliems mėnesiams ar pusmečiui į priekį dujų aukštomis kainomis, tikėtina, kad kainos tokios ir laikysis, ir mes lygiai taip pat pirksime tokiomis aukštesnėmis kainomis dar bent pusantrų metų“, – pridūrė ji.
Politikės nuomone, įmanoma, kad Europos Sąjunga kito šildymo sezono metu nebenaudotų rusiškų dujų. Tačiau, pasak jos, šalims, kurios yra stipriai priklausomos nuo jų, yra gana sudėtinga tai padaryti.
„Lietuva parodė gerą pavyzdį, manau, kad kitos šalys taip pat turėtų padaryti viską, kas nuo jų priklauso, kad pereitume prie kitų šalių kuro vartojimo ir alternatyvių energijos šaltinių“, – tikino finansų ministrė.
ELTA primena, kad, siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema nuo šio mėnesio pradžios veikia be rusiškų dujų importo. Anot Energetikos ministerijos, tai patvirtina Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid” duomenys, kurie rodo, kad balandžio 2 d. rusiškų dujų importas Lietuvos poreikiams per Lietuvos-Baltarusijos jungtį buvo lygus 0 MWh.
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
