Prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas Vilnių su 700 metų jubiliejumi, pabrėžia, kad šiandien švęsti leidžia sostinės istorijoje priimti „drąsūs, vizionieriški, išskirtinę geopolitinę nuovoką rodantys sprendimai“.

Trečiadienį išplatintame sveikinime G. Nausėda akcentavo, kad prieš 700 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas laiškais iš „mūsų miesto Vilniaus“ nubrėžė šalies kryptį šimtmečiams į priekį.

Jis akcentavo, kad Vilnius buvo pristatytas kaip sostinė vakarietiškos valstybės, priėmusios skirtingo tikėjimo žmones, o pati sausio 25-oji įsirėžė „ne tik į Vilniaus, bet ir į visos šalies bei Europos istoriją kaip ryški Lietuvos valstybingumo raidos ir veržlios ambicijos žymė“.

„Gediminas pasirinko Vilnių Lietuvos ekonominio, socialinio ir kultūrinio modernėjimo programos ašimi, atverdamas šalies žemę „kiekvienam geros valios žmogui“. Atvirumas, pagarba ir dialogo kultūra tapo mus, per amžius laisvę mylinčius žmones, apibrėžiančiomis vertybėmis. Ir didžiausios priespaudos metais neužmiršome šių tautos, kaip pilietinės bendrijos, suverenumą nusakiusių esmių. Ir šviesiausiomis dienomis vertinome galimybę savarankiškai tęsti savąją istoriją bei kurti ateities pasakojimus“, – teigė G. Nausėda.

„Istorijos tėkmėje priimti drąsūs, vizionieriški, išskirtinę geopolitinę nuovoką rodantys sprendimai šiandien mums leidžia ne tik švęsti Vilnių, bet ir dar kartą įsitikinti Lietuvos galia, kuri skleidžiasi Vilniuje ir per Vilnių“ – tvirtino prezidentas.

Jis taip pat pabrėžė, kad šiandieninis Vilnius yra „veržliai tekančios universitetų, literatūros ir menų, ekonominio ir politinio veikimo laisvės ir bendruomeniškumo raiškos miestas“. G. Nausėda ragino atsiliepti vilniečius darbais „ne tik dėl didingos ir turtingos mūsų miesto ir šalies istorijos, bet ir dėl saugios bei kūrybingos mūsų ainių ateities“.

„Švęskime Vilnių, švęskime Lietuvą – laisvų, orių ir drąsių žmonių bendriją!“ – sveikinime kvietė šalies vadovas.

1323 metų sausio 25 dieną Vilniaus miestas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytame laiške Europai.

Minėtu laišku pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač iš Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno, kviesti atvykti ir apsigyventi Lietuvoje. 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

4 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Ar pritariate, jog nemokamas parkavimas prekybos centruose būtų tik juose apsiperkantiems?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.