Gruodžio mėnesį KPD organizavo tarptautinį nuotolinį seminarą, kuriuo kultūros paveldo, o taip pat ir turizmo sektorių darbuotojams buvo pristatytas vienas iš Europos Tarybos kultūros kelių – 2015 m. sertifikuotas Napoleono kelias (Destination Napoleon). Per daugelį Europos šalių jau nusidriekė Napoleono kelio maršrutai, supažindinantys ir su šia istorine asmenybe, ir su jo laikotarpį menančiais kultūros paveldo objektais. Visas galimybes įsijungti į šį kelią turi ir Lietuva.
Nuotolinio seminaro „Europos Tarybos kultūros kelias „Destination Napoleon“ – Lietuva“ tikslas – kaip ir visoje Europoje, 2021 m. minint Napoleono Bonaparto 200-ąsias mirties metines, atkreipti kultūros paveldo ir turizmo sektorių dėmesį į su šia asmenybe susijusius kultūros paveldo objektus, į neišnaudotas galimybes, aktualizuoti Napoleono žygių per Lietuvą vietas, paskatinti Lietuvos kultūros paveldo specialistus bei turizmo informacinius centrus susidomėti šia tema. Seminaro dalyvių pranešimai supažindino su kitų šalių, įsijungusių į Napoleono kelią, gerosiomis praktikomis.
Pasak KPD tarptautinių ryšių ir paveldo sklaidos skyriaus vedėjo Alfredo Jomanto, nors Lietuvoje dažnai rengiami rekonstruoti istoriniai Napoleono armijos mūšiai, organizuojami teminiai renginiai, vykdoma kita veikla, skirta Napoleono žygiams per Lietuvą atminti, tačiau kultūros paveldo ir turizmo sektoriuose ši tema yra nepakankamai išnaudojama ne tik kultūros paveldo pažinimo tikslais, tačiau ir turizmo paslaugų bei produktų srityje.
Kaip teigė KPD direktorius Vidmantas Bezaras, Lietuva jau turi įstatyminę bazę plėsti kultūros kelių tinklą Lietuvoje. Pastaraisiais metais Lietuvai kuriant kultūros kelius, tobulinant jų administravimą, buvo parengti reikalingi dokumentai kultūros kelių lygmenų nustatymui, sertifikavimui. Iki šiol Lietuva jau yra įsitraukusi į Šv. Jokūbo piligrimų kelio, taip pat į Europos žydų paveldo kelio projektus. Napoleono keliui per Europos šalis priartėjus iki Lietuvos sienų, mūsų šaliai tai yra puiki galimybė jungtis į Europoje jau išpopuliarėjusį projektą.
Napoleono įtaka Europai
Seminaras suteikė informacijos apie kitų šalių patirtis vystant Napoleono kelią. Napoleonas Bonapartas (1769 – 1821) buvo žymus politinis lyderis, ilgiau nei dešimtmetį valdęs Prancūziją, turėjęs įtakos Europos ir pasaulio istorijai. Tad nenuostabu, kad Napoleono eros poveikis šiuolaikinės Europos kultūros paveldui atsispindi daug kur: vietovėse ir objektuose, pastatuose, paminkluose, balduose, meno kūriniuose ir įstatymuose, taip pat nemažoje dalyje nematerialaus kultūros paveldo, kuris yra susijęs su Napoleono mitu.
Išryškinti, padėti pažinti šį paveldą, įsigilinti į savo šalies istorines detales, susijusias su Napoleonu, sudominti keliautojus – jau laikas ir Lietuvai. Pasimokyti yra iš ko. Napoleono kultūros kelias jau apima daugiau kaip 60 miestų iš 13 šalių nuo Portugalijos iki Rusijos ir demonstruoja Napoleono istorinį palikimą europinėje plotmėje. Šiuo kultūros keliu, jo renginiais siekiama apjungti Europos miestus, kurių istorijai įtakos turėjo Napoleonas. Tokių miestų, vietovių yra ir Lietuvoje.
Pateikiame seminaro dalyvių – Napoleono kelio asociacijos atstovų iš Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos bei Lietuvos istorikų – dalį išsakytų minčių.
Napoleono istorija – daugelio miestų kultūros raktas
Charles Bonaparte – Europos Napoleono miestų ir kultūros kelio ,,Destination Napoleon’’ (Napoleono kelio) federacijos pirmininkas – pažymėjo šio paveldo svarbą visiems Europos miestams. Jo vadovaujama federacija yra subūrusi apie 60 miestų iš 13 šalių, vienaip ar kitaip susijusių su šia viena žinomiausių pasaulyje istorinių asmenybių. Federacija buvo įkurta 2004 m. Pasak pranešėjo, Napoleono laikmetis šiems miestams buvo gana svarbus istorijos etapas. Napoleonas daug kur buvo priimamas kaip išvaduotojas, daug kur – kaip užkariautojas, kartais – kaip reformų, kaip rojalizmo nešėjas.
„Mes ir toliau propaguojame Napoleono istoriją, nes tai yra visų mūsų miestų kultūros raktas. Tai kartu yra bendros istorijos puslapis, galintis tapti įdomiu ne tik tiems miestams, bet ir visai Europai bei kitų žemynų turistams, – sakė CH. Bonaparte. – Napoleonas karų (ir ne tik jų) metu pasirodė kaip vienas iš šiuolaikinės Europos kūrėjų. Jis yra Europos projekto nešėjas. Imperinis projektas yra gana toli nuo to, ką mes šiandien turime ir ką įsivaizduojame (kiekviena šalis įsivaizduoja savaip), tačiau egzistuoja Europos sienos, kurios pagrįstos graikų, romėnų ir krikščionybės vertybėmis. Taigi, šis projektas – Napoleono kelias – yra politinio lygmens. Jis neša Prancūzijos revoliucijos idealus, kurie, supaprastintai kalbant, yra absoliučios monarchijos, feodalizmo, Romos imperijos pabaiga.“
Napoleono kelias atveria galimybę šalių bendradarbiavimui
Bruno Favel – Prancūzijos Kultūros ministerijos Tarptautinių ir Europos reikalų departamento vedėjas – prisiminė, kaip nuo nepriklausomybės Lietuvoje paskelbimo buvo mezgami ryšiai, aptariamos įvairios bendradarbiavimo galimybės. Jam ypač malonu, kad kultūrinis bendradarbiavimas priartėjo ir prie Napoleono kelio. „2021 m., minint Napoleono mirties 200-ąsias metines, Prancūzijoje buvo daug renginių, skirtų Napoleono keliui. Šios dienos susitikimas rodo, jog yra didelis susidomėjimas Napoleono keliais. Mane džiugina kultūrinės iniciatyvos, susijusios su šiuo keliu. Tai universalus projektas, atveriantis galimybę Europos šalių bendradarbiavimui“, – sakė B. Favel.
Kaip pažymėjo Laima Andrikienė – Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros paveldo, Europos Tarybos kultūros kelių ir Šv. Jokūbo kultūros kelio darbo grupės pirmininkė, – labai svarbu, kad Lietuvos įstatyminėje bazėje šiemet buvo apibrėžta, kas yra kultūros keliai. Priimtose Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo pataisose taip pat apibrėžti ir kultūros kelių lygmenys: regioninis, nacionalinis, tarptautinis ir Europos Tarybos kultūros kelias. Nusakyta, kokius kriterijus turi atitikti kultūros keliai ir galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos finansinę paramą.
„Kaip jau minėta, Lietuva įsijungusi į du Europos Tarybos kultūros kelius: Europos žydų paveldo kelią ir į Šv. Jokūbo piligrimų kelią, tiksliau, į didelį jų tinklą. Keturios kelio atšakos – Žemaitijos, Karaliaučiaus, Kauno ir Vilniaus – yra pripažintos tarptautiniu lygiu ir yra sertifikuotos Europos kultūros kelių instituto. Pirmą kartą sertifikuotos 2016 m., pakartotinai sertifikuotos 2020 m. Tačiau šių dviejų Europos Tarybos kultūros kelių Lietuvai yra per mažai. Lietuvoje turi atsirasti daugiau kultūros kelių. Tai praturtintų ir mūsų kultūrinį gyvenimą, ir padėtų kitoms šalims pažinti Lietuvą. Būtų labai džiugu, jei kas Lietuvoje imtųsi šios iniciatyvos“.
Napoleono kelio vietos ženklinamos specialiu logotipu
Eleonora Berti – Europos Napoleono miestų federacijos direktorė – papasakojo apie federacijos veiklą, misiją, pristatė gerąją praktiką. „Veikla labai įdomi, nes skirtingose šalyse Napoleonas vertinamas labai nevienodai. Mes kuriame daugialypę perspektyvą, stengiamės, kad ši tema taptų nuomonių pasikeitimo galimybe“, – teigė E. Berti. Pasak pranešėjos, Napoleonas laikomas vienu svarbiausių istorinių personažų, svarbus visai Europai. Kasmet apie 3 mln. lankytojų apsilanko muziejuose ar kitose vietose, skirtose Napoleonui.
„Pirmiausia mes siekiame išsaugoti turimą paveldą, dirbame su piliečiais, informuojame juos. Taip pat skatiname mokslinius tyrimus. Kai kur mūšių vietose vis dar vykdomi archeologiniai kasinėjimai, – pasakojo E. Berti. – Geografine prasme Napoleono kelias užima nemažą teritoriją – nuo Portugalijos iki Rusijos. Mūsų tikslas yra skleisti su Napoleonu susijusį paveldą. Pagrindinė veikla vyksta miestuose: organizuojami įvairūs renginiai, rengiamos parodos, keičiamasi žiniomis. Dar viena veiklos sritis – įvairių vietų, įeinančių į šį Napoleono kelią, paženklinimas specialiai sukurtu logotipu. Jį atlieka mūsų federacija. Svarbu, kad žmonės atpažintų šiam kultūros keliui priklausančias vietas.“
Napoleono miestų federacija sukūrė ir muziejų tinklą, skatinantį domėtis paveldu, dalintis patirtimi. Federacija dalyvauja įvairiose mugėse ir pristato savo veiklą turizmo institucijoms. „Šiemet, kai buvo minimos Napoleono mirties 200-osios metinės, šiuose miestuose vyko daug įvairių renginių. Nuo gegužės 5 d. vyko Napoleono savaitė. Įsitikinome, kad tai gera iniciatyva ir nusprendėme tokią savaitę organizuoti kasmet. Su moksliniu komitetu kasmet parinksime vis kitą temą, numatysime renginius, konferencijas plačiajai visuomenei“, – sakė E. Berti.
Projektui istoriniu požiūriu svarbu plėstis į Lietuvą
Napoleono istoriją tyrinėjantis Neapolio universiteto profesorius Mascilli Migliorni – ,,Destination Napoleon’’ (Napoleono kelio) mokslinio komiteto narys – pažymėjo, kad Napoleono kelio projektui istoriniu požiūriu be galo svarbu plėstis į Lietuvą. „Jūsų šalyje su Napoleonu susijusios vietos yra tikrai unikalios, – sakė M. Migliorni. – Napoleono atminties vietos Europoje dažniausiai yra mūšių vietos. Čia viską galima traktuoti ir per nugalėtojų, ir per nugalėtųjų prizmę. Rezultatai, priklausomai per kurią prizmę žiūrėsime, vertinami nevienodai. Kalbant apie Vilnių, negalima sakyti, kad čia Napoleonas tapatinamas su karu. Karas čia tampa antraplaniu. Labai įdomu pasižiūrėti į Lietuvos pavyzdį. Jūsų šalyje nėra kokių nors Napoleono pergalių vietų. Tai vieta, kur Napoleonas buvo atsidūręs, kai jam kilo sunkumų. Jūs puikiai žinote, kad Lietuvoje yra tokių vietų, kur palaidoti Napoleono kariai. Napoleono patirtis Lietuvoje buvo skausmas ir kančia, nors nekalbame apie jokius mūšius. Tai nėra tokia istorija, kokia buvo Rusijoje, kur skaičiuojama tūkstančiai mirčių.“
Kostiumuoti renginiai visuomenei
Benoit Gouriou – Pontivy bendruomenės turizmo ir komunikacijos atstovas – pasakojo, kokio susidomėjimo jų mieste sulaukia kostiumuotos Napoleono epochos rekonstrukcijos, organizuojamos vaikams: mokoma fechtuotis, rengiami Napoleono epochos šokiai, organizuojamos lobių paieškos. Pontivy – miestas Prancūzijos vakaruose, ypatingai susijęs su Napoleonu. Tai vienas iš tų miestų, kurį pastatė Napoleonas. Kaip pasakojo B. Gouriou, 2015 m. turizmo agentūros pradėti rengti kostiuminiai renginiai sulaukė didelio susidomėjimo. „Vaikams sukurėme 14 istorinių kostiumų, vieno kaina 2 tūkst. eurų. Projektas atsipirko tik po kokių ketverių metų“, – pasakojo B. Gouriou.
Pranešėjas pristatė ir Bretanės regiono, kuriam priklauso Pontivy miestas, istorinį kontekstą. Vakarų Prancūzijoje, Bretanėje, prieš Prancūzijos revoliuciją vyko pilietinis karas. Respublikonai (palaikę respublikos idėją) kariavo su rojalistais, karaliaus šalininkais, kurie norėjo, jog į valdžią sugrįžtų karalius. Kruvini mūšiai pareikalavo tūkstančių mirčių. Vienus miestus kontroliavo rojalistai, kitus – respublikonai. Pontivy miestas atsidūrė viduryje tarp respublikonų ir rojalistų kontroliuojamų teritorijų.
Napoleonui iškilus į valdžią, anglai blokavo prancūzų uostus. Tada Napoleonui kilo mintis, kaip apeiti anglų blokadą – rankiniu būdu Bretanės viduje buvo iškasti kanalai. Šiais statiniais Napoleonas siekė trijų tikslų: stebėti rojalistus, siųsti laivus su maistu ir ginklais į uostus, įkurti karines bazes. Tam, kad būtų pasiekti šie trys tikslai, Napoleonas sukūrė naują miestą – Napoleonvilį (Napoleonville).
„2005 m. surengėme Napoleonvilio miesto istorijos konferenciją, pernai su La Roche sur Yen miestu, kurį taip pat pastatė Napoleonas, keitėmės nuotraukomis ir lyginome miestus, jų gatves, pastatus. Šiais metais buvo sukurtas turistinis traukinukas „Napoleon express“, kuris važinėja po Napoleonvilio miestą. Gyventojai žino, kad šiame mieste geležinkelį turime Napoleono III dėka“, – pasakojo B. Gouriou.
Seminaro dalyviams taip pat buvo pristatytas Antoine Charpagne – 1815 m. Vaterlo mūšio memorialo kultūros projektų organizatoriaus – projektas. Tai vienas svarbiausių objektų Napoleono kelyje. Belgijoje 1815 m. įvyko didžiulis mūšis tarp Napoleono Bonaparto ir sąjungininkų kariuomenių. Mūšį Napoleonas pralaimėjo ir buvo ištremtas į Šv. Elenos salą. Dabar Vaterlo memorialo teritorijoje galima pamatyti 3D formatu vaizduojamą mūšį, milžinišką istorinę mūšio panoramą, čia organizuojami kostiuminiai istoriniai spektaklai, žaidimai. Tam naudojamos įvairios modernios technologijos. Lankytojai kviečiami pasinerti į istoriją įvairiais būdais. Nors pandemijos metai lankytojų skaičių sumažino 60 proc., dabar yra parengtas planas, kaip sekančiais metais suaktyvinti memorialo lankymą.
Finansavimo galimybės
Denise de Roux – kultūros kelio „Destination Napoleon“ atstovė ryšiams su visuomene – pasakojo apie europines finansavimo galimybes (per Europos regioninės plėtros fondo programą Interreg) Baltijos regiono šalyse. „Mes dirbame su Europos Komisija. Ieškantiems finansavimo savo projektams norėčiau pasakyti, kad labai svarbu laiku išgirsti apie rengiamus konkursus, laiku pateikti paraiškas, susirasti tinkamus partnerius ir administruoti lėšas, – sakė D. de Roux. – Noriu pristatyti dvi svarbiausias Interreg programas (biudžetas jau patvirtintas 2021-2027 m., tad naujų konkursų bus paskelbta 2022 m.) Viena iš tų programų – Baltijos jūros regiono Interreg programa. Joje dalyvauja 11 šalių, įskaitant ir Lietuvą. Programa leidžia bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygiu. Pavyzdžiui, nors programoje dalyvauja 11 šalių, bet gali būti projektų, kuriuose dalyvaus tik dvi šalys. Šioje programoje kreipiamas dėmesys į naujoviškų sprendimų įgyvendinimą kalbant apie klimato kaitą. Konkursai skelbiami remiantis keturiais prioritetais (jie nurodomi internetinėje svetainėje). Kai dalyvaujate konkurse, turite atitikti partnerio reikalavimus. Galimi partneriai – viešosios institucijos, paslaugų teikėjai, universitetai, asociacijos, įmonės ir pan. Kitas svarbus šios programos aspektas – negausite 100 proc. finansavimo. Laimėjus konkursą, Interreg padengs 80 proc. biudžeto.“
Antroji programa, kurią pristatė D. de Roux, – Pietų Baltijos regiono programa (dalyvauja tik 5 šalys, įskaitant ir Lietuvą). Kaip ir ankstesnėje programoje, šioje taip pat pagrindinis dėmesys kreipiamas klimatui palankių sprendimų užtikrinimui.
„Europos Napoleono miestų federacija, įgyvendindama savo programas, taip pat dalyvauja Europos projektuose. Mūsų federacija palaiko ryšį su daugybe savivaldybių Europoje, todėl galime tapti platforma, kur jūs galite susirasti partnerių savo projektams kitose šalyse“, – sakė D. de Roux.
Vieniems – kruvinas tironas, kitiems – naujos epochos nešėjas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Gintas Karalius savo pranešime „Napoleono palikimas: Europa kaip civilizacinės pažangos švyturys“ atskleidė šviesiąją Napoleono veiklos pusę. „Nepaisant ne visada teigiamo įvaizdžio (visgi, šis imperatorius Europą laistė krauju), tačiau tai įspūdinga asmenybė, apie kurią verta kalbėti, – sakė istorikas. – Noriu pažymėti, kad Napoleoną iki šiol prisimename ne dėl karų, o dėl jo poveikio Europai ir mūsų visų tapatybei. Napoleonas vieniems buvo kruvinas tironas, kitiems – naujos epochos nešėjas. Nereikia mėginti kurią nors pusę užglaistyti, o geriau yra pripažinti jas abi. Napoleono kontraversiškumas atspindi ir modernią Europos tapatybę. Jokia kita civilizacija taip nedraskė savęs visokiais prieštaravimais. Modernioje Europoje nuo XVIII a. pabaigos gimė ir sugyveno ir gražiausios idėjos (žmogaus orumo, moralinės pagarbos, emancipacijos, proto pirmumo prieš fizinę galią, prietarus), ir blogiausios (totalitarinio režimo, kolonijų grobimo ideologijos). Tai būdinga ir Europos tapatybei Napoleono palikime. Pvz., Ispanijoje jis prisimenamas kaip kraugerys. Ispanijoje daug paminklų jo valdymo aukoms. Ispanams tai labiau neigiama asmenybė. Italijoje ar Lenkijoje jis labiau suvokiamas kaip išvaduotojas.“
Pasak G. Karaliaus, Napoleonas nuo kitų XIX, XX a. despotų, diktatorių skiriasi civilizaciniu palikimu. Apšvietos laikais prigimtinės žmonių laisvės ir lygybės idėjos, tautų suverenumo įstatymo viršenybė, mokslo progreso idėjos per Napoleono žygius buvo paskleistos visoje Europoje. „ Aš juokais tai vadinu idėjine vakcinacija. Tą jis darė ginklu, bet palikimas jaučiamas ir dabar. Napoleonas, gal pats to ir neplanavo, tačiau jėga visam kontinentui įdiegė Prancūzijos revoliucijos iškeltas universalias žmogaus teisių, politinės laisvės ir lygybės idėjas, – teigė G. Karalius. – Vėliau tuo pasekė visas pasaulis. Napoleono skirtumas nuo kitų užkariautojų yra tas, kad jis simbolizavo epochos virsmą iš feodalinės santvarkos į modernią, jau iš esmės demokratiniais principais grįstą Europos visuomenę.“ Istorikas pažymėjo ir netiesioginę Napoleono įtaką tautinio išsivaduojamojo judėjimo Europoje ir pasaulyje išplitimui. Civilizacine prasme buvo svarbi ir Napoleono kampanija Egipte. Šioje šalyje jo dėka pradėtos ištisos naujos mokslo sritys.
„Žymiausias Napoleono pasiekimas – civilinis kodeksas. Tiems laikams tai buvo revoliucingas dalykas. Buvo galutinai panaikintos feodalizmo liekanos, įtvirtinta visų piliečių lygybė prieš įstatymą. Tai rimtas istorinis lūžis, – teigė pranešėjas. – Pavyzdžiui, Suvalkijoje šis Napoleono kodeksas įsigaliojo ankčiau, nei kitoje Lietuvos dalyje. Baudžiava čia irgi buvo panaikinta anksčiau.“ Tai įvyko dėl to, kad Suvalkija, visa Užnemunė po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo atiteko Prūsijai, o 1807 m. – Varšuvos kunigaikštystei, kurią įkūrė Napoleonas ir įvedė savo tvarką (pagal Napoleono, Rusijos imperatoriaus Aleksandro I ir Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III pasirašytą Tilžės taikos sutartį).
Norint labiau suprasti kultūrinio Napoleono kelio ypatumus, svarbu žinoti ir Napoleono biografijos faktus. Napoleonas gimė Korsikos saloje, italų bajorų šeimoje. Pirmoji jo karinė sėkmė buvo revoliucinių karų įkarštyje: Tulono mieste, žuvus respublikonų artilerijos vadui, užėmė jo vietą ir sutriuškino rojalistus. Už Tulono miesto paėmimą gavo generolo laipsnį.
„Napoleonas kariniu perversmu 1799 m. nuvertė iki tol buvusią Prancūzijos porevoliucinę valdžią, pasiskelbė vienvaldžiu Konsulu. Vykdė sėkmingas kampanijas Europoje. Visur, kur žengdavo jo armija, įsigaliodavo revoliucinės laisvės, lygybės, brolybės idėjos, imtos naikinti feodalizmo liekanos, baidžiava, perteklinė Bažnyčios įtaka politikai, atsisakyta diskriminacijos religijų atžvilgiu. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad Ispanijoje tik su Napoleono atėjimu baigėsi inkvizicija. Jis tapo savotiška Europos tautų žvaigžde, buvo priimamas kaip kovotojas už laisvę, – pasakojo G. Karalius. – 1804 m. Napoleonas pasiskelbė imperatorium. Tai nuvylė dalį jo gerbėjų. 1812 m. nesėkmė Rusijoje, pralaimėjimas Leipcigo mūšyje, tremtis į Elbos salą, grįžimas iš tremties 1815 m., mėginimas dar atkurti savo valdžią, tačiau pralaimėtas Vaterlo mūšis. Po šių įvykių Napoleonas ištremtas į Šv. Elenos salą Atlanto vandenyne. Mirė 1821 m., o 1840 m. jo palaikai perlaidoti Paryžiuje, Invalidų rūmuose. Trumpai tariant, tai lyderis iš prigimties, kėlęs amžininkų susižavėjimą. Pagrindinis Napoleono nuopelnas, kuris aktualus ir dabar, – Apšvietos amžiaus politinių ir moralinių idėjų praktinis įgyvendinimas. Napoleonas nebuvo žmogaus teisių gynėjas, tačiau įdomu tai, kad jis savo valdymą grindė būtent šiomis Apšvietos filosofų idėjomis, taikė universalias civilizuotumo idėjas. Jo valdymo metu įtvirtinta lygybė prieš įstatymą, nuosavybės teisė, religinė tolerancija, centralizuotas finansų valdymas, įvesti apdovanojimai už nuopelnus, o ne už kilmę, įvestas sekuliarus, centralizuotas švietimas. Dabar tai mūsų kasdienybė“.
Lietuvoje Napoleono keliai gerai ištyrinėti
Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikas Arvydas Pociūnas apžvelgė Prancūzijos imperatoriaus Napoleono armijos kelius Lietuvoje 1812 m. Yra atlikta daug tyrimų, pro kur Napoleonas žygiavo, kur buvo apsistojęs, kuriuose dvareliuose nakvojo. Karo istorijos klubai jau ne kartą yra rengę teatralizuotus Napoleono armijos pasirodymus.
„Lietuva pirmą kartą su Napoleonu susidūrė 1807 m., kai jo armija sutriuškino Prūsiją ir pietinė Lietuvos dalis pateko į Prancūzijos imperiją, – pasakojo A. Pociūnas. – Kalbant apie Napoleoną Lietuvoje, reikia išskirti du miestus – Vilnių ir Kauną. Kaunas tada buvo mažas miestelis su 600 pastatų, 5 tūkst. gyventojų. Įdomu tai, kad miestas buvo padalintas į dvi dalis: 1807 m. dalis Kauno pateko į Prancūzijos imperiją, dalis į Rusijos imperiją. Kaunietis, eidamas į Aleksotą ar atvirkščiai, turėjo tvarkyti dokumentus, pereiti muitinę, be to, keliolika dienų skyrėsi kalendorius.“
Pasak A. Pociūno, egzistuoja daug pasakojimų, kur Napoleonas sėdėjo, valgė, keliavo. Tačiau, istoriko teigimu, galima labai aiškiai pasakyti tuos taškus. „Pirmiausia Napoleonas atvyko į Vilkaviškį ir perskaitė pranešimą, kad Prancūzijos kariuomenė įžengė į Rusijos imperijos teritoriją. Vadinasi, jei tai įvyko Vilkaviškyje, tai negalėjo būti kituose miesteliuose. Tačiau vis dar pasitaiko vietinių kraštotyrininkų, pasakojančių, kad Napoleonas neva lankėsi ir kituose Suvalkijos miesteliuose. Nieko panašaus, – sakė A. Pociūnas. – Napoleonas nemėgo blaškytis. Labai retai pasitraukdavo nuo maršruto. Toliau jo kelias ėjo per Pilviškius, Antanavą, Strielčius, Veiverius, Garliavą, Aleksotą. Kaune yra namas, kuriame imperatorius nakvojo traukdamasis. Kauną Napoleonas pasiekė ankstų birželio 24 dienos rytą, paliko birželio 27 d. ir žygiavo pro Žiežmarius, Vievį, tiksliau, Sabališkes. Nakvojo Ausieniškių dvare. Traukdamas į Vilnių trumpai sustojo Rykantuose. Apie 15 dienų išbuvo Vilniuje, čia gatvėje susitikinėjo su žmonėmis, kalbėjosi su jais. Liepos 16 d. pro Nemenčinę, Pabradę, Švenčionis patraukė į Rusiją. Napoleono grįžimo maršrutą taip pat galima nusakyti griežtai tiksliai: per Medininkus, Vilnių (apsistojo šalia Vilniaus), Vievį, Rumšiškes, Kauną (čia išlipo iš rogių sušalęs), tada pro Veiverius, Marijampolę gruodžio 10 d. jau pasiekė Varšuvą“.
Pasakodamas apie Napoleono persikėlimą per Nemuną, A. Pociūnas pažymėjo, kad ilgai klaidingai buvo manoma, kad imperatorius stovėjo ant Jiesios piliakalnio ir žiūrėjo į savo karius, persikeliančius per Nemuną. Piliakalnis net buvo pavadintas Napoleono kalnu. „Nieko panašaus, imperatorius buvo užjojęs ant šio piliakalnio, bet nujojo toliau ir apsistojo ant toliau esančio didelio skardžio, kad iš tolo galėtų stebėti visus. Ta kalva yra priešais Jiesios piliakalnį. Vienas tiltas armijai keltis buvo permestas per Nemuną ties Jiesios piliakalniu, kitas ties Šančiais, trečias – ties Baibokų kaimu (dabar tai irgi Šančiai). 60 tūkstančių žmonių sėkmingai persikėlė per Nemuną, – pasakojo A. Pociūnas. – Dar galima paminėti, kad Napoleonas nebuvo geras jojikas. Dažnai nukrisdavo nuo arklio. Kaune yra du kartus nukritęs: vieną kartą prie Jiesios, kai kiškis pabaidė žirgą, kitą kartą Vilijampolėje, jojant į statų šlaitą.“
Lietuvoje, A. Pociūno teigimu, galima paminėti keturias Napoleono armijos kautynes. Vienas, žvalgybinis mūšis, įvyko ties Karmėlava, kitas ties Naujaisiais Trakais, žinomos ir Deltuvos kautynės, kur jau ne vienerius metus organizuojami teatralizuoti mūšiai. Kautynės įvyko ir ties Švenčionimis. Kitose Lietuvos vietose mūšių nebuvo, nes Rusijos kariuomenė labai greitai traukėsi (toks buvo jų planas – nuvilioti toliau, į Lydą). „Napoleono kelias aprėpia daug Lietuvos savivaldybių. Turizmo centrai galėtų planuoti įvairių renginių, pasakojančių apie Napoleono kelią“, – sakė karo istorikas A. Pociūnas.
KPD informacija
