Lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad Informacinės veiklos plėtros komitetas (IVPK) diskriminavo kitų Europos Sąjungos šalių pilietybę turinčius asmenis, nes nesudarė jiems galimybės deklaruoti gyvenamosios vietos internetu, kaip tai gali padaryti Lietuvos Respublikos piliečiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kontrolierei skundą pateikė Italijos Respublikos pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas teigė, kad prisijungė prie Elektroninių valdžios vartų sistemos norėdamas deklaruoti gyvenamąją vietą, tačiau pasirodė užrašas „Ne Lietuvos Respublikos piliečiai paslaugą gali gauti tik tiesiogiai nuvykę į deklaravimo įstaigą – seniūniją ar savivaldybę.“

Tarnybai kreipusis į IVPK, buvo gautas atsakymas, kad gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės yra nustatytos Registrų centro direktoriaus įsakymu. Taisyklėse galimybė pasinaudoti paslauga internetu yra numatoma Lietuvos Respublikos pilietybę turintiems asmenims, tačiau kitų ES šalių piliečiai neminimi. Komiteto teigimu, paslaugą būtų galima modernizuoti pritaikant ją užsieniečiams tik pakeitus minėtas taisykles, pažymima pranešime.

Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad pagrindinė sąlyga, suteikianti galimybę asmenims deklaruoti savo gyvenamąją vietą, yra tapatybės patvirtinimas vienu iš nustatytų būdų, ir pareiškėjas tai padaryti galėjo. Todėl internetu tapatybę patvirtinusių ES piliečių galimybių apribojimas leidžiant paslauga pasinaudoti vien Lietuvos piliečiams laikytinas nepagrįstu.

Kontrolierė pripažino diskriminaciją pilietybės pagrindu ir kreipėsi į Registrų centrą bei Informacinės visuomenės plėtros komitetą siūlydama nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus, pažymima pranešime.

„Viena iš Europos Sąjungos piliečių teisių yra laisvai judėti ir apsigyventi bet kurioje valstybėje narėje. Privalu užtikrinti, kad į Lietuvą atvykę asmenys galėtų gauti reikiamas paslaugas tokiomis pat sąlygomis kaip ir Lietuvos piliečiai, jeigu tai yra įmanoma. Šiuo atveju nebuvo svarios priežasties reikalauti deklaruoti gyvenamąją vietą tik fiziškai atvykus į įstaigą, nors asmuo galėjo patvirtinti savo tapatybę internetu. Tai yra sistemos spraga, kurią rekomenduojame ištaisyti“, – sako B. Sabatauskaitė.

Lygių galimybių įstatymas numato valstybės institucijų bei įstaigų pareigą pagal kompetenciją užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės bei galimybės nepaisant numatytų tapatybės požymių, tarp kurių yra ir pilietybė. Ji įstatyme yra apibrėžiama kaip ES valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir jų šeimos narių pilietybė.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

11 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Kaip vertinate naujieną, jog Užupyje kursuos autobusas be vairuotojo?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist