Visuotinis atšilimas ir toliau iššaukia vis ekstremalesnius reiškinius bei karščio bangas. Pastarąją savaitę Graikijos kurortuose nuo neįprasto karščio mirė trys turistai. Užsieniečiai, nepaisydami svilinančio 43 laipsnių karščio ir toliau didvyriškai vaikštinėja po kaitria saule ir alpsta vietoje.
Apie tai, kaip mūsų atostogas pakeis klimato kaita, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo keliautojas Rimvydas Širvinskas ir aviacijos ekspertas Simonas Bartkus.
Kai kur Europoje termometro stulpelis dienos metu perkopia 40 laipsnių. Kaip tai veikia gyventojų atostogas?
R. Širvinskas: Absoliuti dauguma keliautojų, vykstančių poilsinėmis kryptimis į viskas įskaičiuota viešbučius, yra šeimos su vaikais. Jos gali keliauti vasaros sezono metu. Tad, mano asmenine nuomone, su karščiais jos yra susitaikiusios, prie to yra pripratusios ir būtent rinkdamosis atostogas birželio, liepos ar rugpjūčio mėnesiais supranta, kad ten bus tikrai karšta.
Turkijoje jau prieš 10–15 metų liepos ar rugpjūčio mėnesiais kaitindavo 43 laipsniai karščio. Tai, kadangi pasirenki poilsinę kryptį, esi prie vandens telkinio, prie Viduržemio ar kitos jūros, esi prie baseino, pavėsyje, tai tie karščiai taip negąsdina.
Kitas dalykas yra jeigu tu renkiesi aktyvesnę pažintinę kelionę: kopimą į kalnus, keliones po miestus, didmiesčius, kurie labai stipriai įkaista tokiu oru – tokiu atveju apsvarstyčiau atidėti arba ankstinti kelionę į pavasarį.
Ar būna momentų, kai žmonės suplanuoja atostogas, bet dėl karščio bangų prašo atidėti keliones?
R. Širvinskas: Net ir praėjusiais metais, kada Graikiją buvo užklupusi didelė karščio banga, tokių paklausimų mes nesulaukėme. Buvo paklausimų dėl gaisrų Europoje – tai sukelia žmonėms nerimą, dėl to jiems reikia paaiškinti, nuraminti.
Jei nesinori labai karštų orų, rekomenduočiau Bulgariją, kuri retai kada būna užklupta karščių. Tada Sakartvelas su Adžarijos regionu, Batumio kurortu ir kitos šiek tiek šiauresnės nuo labai stiprios Pietų Europos kryptys.
Kelionės neatsiejamos ir nuo oro uostų. Lėktuvai paskutiniu metu vis dažniau patiria stiprias turbulencijas, vyksta oro sąlygų permainos. Kaip tai paveikia oro uostų darbus?
S. Bartkus: Aviacija yra tokia sritis, kur užtenka vieno ar kito rezonansinio įvykio ir jis nuskamba pakankamai plačiai. Negalima deklaruoti, kad kažkas esmingai dėl klimato kaitos keistųsi, kad sutriktų skrydžiai arba keliautojų patirtis dėl to prastėtų.
Visgi, oro uostus pokyčiai veikia. Mūsų regione ne tiek susiduriame su karštomis temperatūromis, bet susiduriame ir su kitais klimato pokyčiais. Pavyzdžiui, mus veikia per trumpą laiką iškrentantys vis gausesni krituliai. Tačiau esmingai pačių aviacijos operacijų tai nekeičia.
Mes kaip oro uostas, aptarnaujame įvairius keleivių segmentus. Vienas iš segmentų yra lietuviai, vykstantys į užsienį atostogauti, bet turime ir kitą – į Lietuvą atvykstančius turistus.
Čia galima įžvelgti tendenciją, kad mūsų regionas atvykstamajam turizmui dėl klimato pokyčių gali pasidaryti stipriai patrauklesnis. Pavyzdžiui, šiemet turimą pirmą kartą startavusius užsakomuosius skrydžius iš Izraelio į Kauno. Tai reiškia, kad keleiviai iš Izraelio atkeliauja būtent čia atostogauti – į Baltijos šalis. Matyt, vienas iš motyvų, kodėl jie renkasi mūsų regioną, yra švelnesnis klimatas.
