Investicijų konsultavimo bendrovės „Monsoon Capital“ vadovė Eglė Džiugytė
2022 metai finansų rinkoms pateikė visą virtinę įdomių staigmenų ir netikėtų judesių. Tačiau labiausiai sukrėsti liko klasikinio portfelio gerbėjai, kurių portfelio struktūrą sudaro 60 proc. obligacijų ir 40 proc. akcijų. Esant rekordinei infliacijai, o palūkanų normoms žygiuojant stačiu kampu į viršų, minėta struktūra pamatė prasčiausią rezultatą nuo 1969 metų.
Nors finansų rinkos vadovaujasi viena esmine taisykle: praeities rezultatas nenusako ir nenuspėja ateities rezultatų, tendencijos rodo, ko laukti 2023 metais. Taigi, ką verta stebėti ir kam skirti daugiau dėmesio iš finansų rinkų perspektyvos šiais metais?
Energetikos krizei atslūgus, ženklių dujų ir elektros kainų šuolių nebus
2023-ieji prasidėjo nuo ekonomistų diskusijų: „kaip šiais metais seksis Europos Sąjungai (ES)?“. Vieni teigia, jog matysime augimą jau antroje metų pusėje, kiti įsitikinę, jog ekonominės krizės – neišvengsime. Vis dėlto, dauguma sutinka, kad didelių pokyčių nebus, o ES augimas sieks 0 proc. Sunkiau seksis Vokietijai ir Italijai, lengviau – Prancūzijai ir Ispanijai, dėl mažesnės priklausomybės nuo rusiškų energetikos šaltinių.
Visgi, Europa gali lengviau atsikvėpti. Nors energetikos krizė nėra pilnai išspręsta, džiugina naujiena, kad Europos dujų saugyklų užpildymas laikosi ypatingai aukštuose lygiuose. Šiuo metu saugyklos užpildytos apie 90 proc., kai, palyginimui, ankstesniais metais sausio mėnesio viduryje šis rodiklis tesiekė apie 60–70 proc.
Tad nereikia stebėtis, kad matome ir kur kas žemesnes dujų kainas rinkoje. Pavyzdžiui, Olandijos biržoje prekiaujamų dujų kaina nukrito žemiau 70 Eur už MWh ir grįžo į žemiausią, prieš karinį, lygį. Palyginimui, aukščiausiame taške – rugpjūčio mėn. pabaigoje, minėtų dujų kaina siekė daugiau nei 330 Eur už MWh.
Tokią energetikos padėtį Europoje lėmė daugelis faktorių: energetikos sunaudojimo mažinimo ir efektyvumo didinimo politika, rekordiškai šilta žiema bei sumažėjęs Kinijos LNG naudojimas. Taigi, šiuo metu tikimybė, kad iki kitos žiemos pamatysime didelius dujų kainos šokus – ypatingai maža.
Kita vertus, dujų kaina iš savęs mažai ką sako. Esmė – kokią įtaka ši daro galutiniam vartotojui. O šios dienos dujų kainų lygis leidžia daryti prielaidą, kad vartotojai susidurs su ženkliai mažesne mokestine našta. Ekonomistai skaičiavo, kad ES energijos vartotojų 2023 m. išlaidos (blogiausiame scenarijuje) galėjo sudaryti apie 2 trln. Eur, kas būtų sudarę 15 proc. regiono BVP. Dabartinių kainų kontekste, išlaidos turėtų kristi iki 0,5 trln. Eur. Tai reiškia, kad 2023 metais galutinis vartotojas išleis keturis kartus mažiau, nei prognozuota.
Tai kada kils akcijų indeksai?
Po intensyvių metų akcijų rinkose, ypatingai technologijų įmonių akcijų rinkose, smulkiųjų ir institucinių investuotojų akys krypsta į Europos rinką. Dėl geopolitinių rizikų, regiono nuvertinimo, įmonių vertės atrodo kur kas patrauklesnės, lyginat jas su JAV. Vis daugiau dėmesio susilaukia ne tik tokių šalių įmonės kaip Vokietijos ar Prancūzijos, bet fokusas krypsta į Vengriją, Rumuniją, ypatingai į Lenkiją. Iš pastarųjų laukiama mažiausiai 10–15 proc. grąžų, nepamirštant ribinės kritimo kainos („Stop Loss“), kuri sudaro apie 5 proc.
Kita tendencija rodo, kad vis daugiau investuotojų atkreipia dėmesį į realias įmonių vertes, analizuoja pelno maržas, atkreipia dėmesį į balansų stiprumus, nors nuo 2008 m. finansų krizės mažai kam rūpėjo realios įmonių vertės.
Visgi, yra dvi pagrindinės taisyklės kada galime tikėtis rimtesnio akcijų indeksų kilimo:
- fiksuojant infliacijos viršūnę ir jos mažėjimą;
- fiksuojant palūkanų normų viršūnę ir jų mažėjimą.
Įvykus ir pirmam, ir antram scenarijams kartu (nebūtinai tuo pačiu metu) – galime tikėtis periodo, kuriame vėl matysime stabiliai kylančius akcijų indeksus.
Mažėjančios palūkanų normos – visada gera žinia finansų rinkoms, nes tuomet didėja noras ir poreikis įdarbinti pinigus su didesnėmis grąžomis. Dabartinis kiekvieno smulkaus investuotojo lūkestis – palūkanų mažėjimas centriniams bankams pamačius krentančią infliaciją, tačiau, šiais metais šio reiškinio greičiausiai neišvysime.
Pinigų politikos pokyčių nebus
Iškart prie esmės – Europos Centrinis Bankas (ECB) kol kas neplanuoja mažinti palūkanų, o tik didinti. Laukia dar du papildomi bazinės palūkanų normos kėlimai po 0,5 proc. punkto. Analitikai ir ekonomistai vertina, kad 2023 metus pabaigsime su ne mažesne nei 3 proc. baze. Ką tai reiškia vartotojui? Tai rodo, kad „Euribor“ ir toliau kils, paskolų kaina brangs.
Finansų rinkos bando nuspėti, kad „Euribor“ palūkanos sudarys: 3 mėn. – 2,8 proc., 6 mėn. – 3,5 proc., o 12 mėn. gali siekti iki 4 proc. Tuo tarpu palūkanų mažėjimo galime sulaukti ne anksčiau kaip 2024 m. antroje pusėje.
Visgi panašu, jog ECB nenori įsipareigoti atskleisti tolesnių pokyčių palūkanų normų fronte ir pasilieka sau laisvę spręsti, atsižvelgdamas į ateinančių laikotarpių statistiką. Taip siekiama nuraminti lūkestį, kad greitai vėl pamatysime palūkanų bazės mažinimą.
Tuo tarpu JAV palūkanų normos auga dar sparčiau. Federalinė Rezervų Sistema (FED), tikėtina, kad jau vasario 1 d. pakels savo bazinę palūkanų normą per 0,25 proc. punkto iki 4,75 proc. Finansų rinkų dalyviai tikisi, kad 2023 m. FED apsistos ties 5–5,25 proc. palūkanų normų lygyje.
Nuo tendencijų neatsilieka ir Jungtinė Karalystė (JK), kurios centrinis bankas savo bazinę palūkanų normą pakėlė per 0,5 proc. punkto, iki 3,50 proc. Finansų rinkų dalyviai tikisi, kad iki vasario mėn. galimai sulauksime dar vieno kėlimo iš JK centrinio banko, ir bus pasiektas aukščiausias palūkanų normų taškas – 3,75–4 proc. Šiuo metu infliacija šalyje siekia 10,7 proc., ateinančiais metais tikimasi matyti ją apie 7 proc. lygyje. Tai stiprus indikatorius, kad recesinė aplinka greit nepasitrauks iš JK.
Ar palūkanų šokas paveiks NT rinką?
Niekas nepaneigs, kad nekilnojamas turtas (NT) – populiariausia investicinė rinka ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tačiau lūkesčiai šiai turto klasei 2023 m. prasti. JAV laukiama nuo 10 proc. iki 15 proc. kainų korekcijos skirtinguose regionuose, kai šiuo metu fiksuojama apie 4 proc. korekcija.
Šiandien JAV fiksuotos paskolos būstui palūkanos 30 metų laikotarpiui sudaro apie 6,5–7 proc. Vietinių rinkos dalyvių lūkesčiai, kad palūkanos panašiame lygyje išsilaikytų artimiausius kelis metus. Kaip bebūtų, didžiausio NT kainų kritimo laukiama šių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais.
Mažiau populiarios vietos gali demonstruoti kainų kritimą iki 30 proc. Ne tik prognozės nedžiugina, statistika rodo didžiausią NT įperkamumo kritimą istorijoje. Šalyje fiksuojamas 25 proc. kritęs būsto įperkamumas, būstų rezervacijos vidurkis krito 40 proc., o 70 proc. krito būsto paskolų refinansavimo sandoriai.
Refinansavimo sandoriai – įdomioji dalis. Ištisus metus buvo įsivyravusi praktika refinansuoti esamą būsto paskolą pasiimant didesnę paskolą su mažesnėmis palūkanomis, ir taip pasiimti piniginį skirtumą. Tačiau dabar skirtumas tarp dabartinių siūlomų būsto paskolų palūkanų normų ir palūkanų, kuriomis jau išduotos paskolos, pajudėjo priešinga kryptimi, tad tokių sandorių daryti nebeapsimokės. O didesnė paskolinė našta taps svaresnė.
Lietuva – ne išimtis. Pasaulinės tendencijos rodo, kad panašaus scenarijaus reikia tikėtis ir mūsų šalyje. Jau dabar fiksuojamas mažesnis aktyvumas NT rinkoje, būstų pardavimo skaičiai nedžiugina, o įperkamumas dar labiau nukentės dėl kylančių palūkanų normų.
Nedarbo lygis išliks rekordinėse žemumose
Nors dauguma ekonomikų jau rodo lengvus recesijos ženklus, pozityviai nuteikia žemas nedarbo lygis tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje, tiek JAV. Pastaroji šalis fiksuoja rekordines žemumas ir, panašu, kad nesiruošia keisti krypties. JAV darbo rodiklis „Jolt“, kuris apklausia 20 tūkst. verslų ir institucijų, indikuoja, kad galime sulaukti 4–5 proc. metinio algų kilimo 2023 m.
Visgi naujų darbo vietų kūrimosi tempas kur kas lėtesnis, tačiau šiais metais nedarbo lygis reikšmingai nesikoreguos. Šiuo metu ES jis sudaro apie 6,5 proc. ir tai yra istoriškai žemiausias kada buvęs lygis, kuris ir toliau krenta – Lietuva demonstruoja 5 proc. rodiklį, JAV net 3,5 proc. Šiais metais laukiamas tik trumpalaikis, nežymus nedarbo lygio pakilimas. Per 2023–2024 metus tikimąsi, kad JAV nedarbas galiausiai pasieks 4 proc., ES – 7 proc., o Lietuvoje 6 proc.
