Trečiadienį prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) būstinės Vilniuje nevyriausybinės organizacijos „Tušti narvai“ aktyvistai surengė dar vieną protesto akciją, ragindami stabdyti paršelių kastraciją be nuskausminamųjų.
„Antroji (akcija – ELTA) jau yra apie VMVT delsimą imtis veiksmų ir visuomenės balso ignoravimą. (…) Paršeliai iki 7 dienų amžiaus Lietuvoje kastruojami be nuskausminamųjų ir tarnyba, kuri turėtų tai uždrausti vienu parašu (jų vadovė gali tai uždrausti) šiuo metu delsia“, – aiškino „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
„Jie (VMVT – ELTA) daro diskusijas, į kurias nekviečiami nevyriausybininkai, nekviečiami visuomenės atstovai. Yra tik verslo lobistai ir dar kažkas, bet į visuomenės balsą nėra atsižvelgiama“, – tęsė ji.
G. Vaitkevičiūtės teigimu, pirmoji akcija, surengta prieš kelias savaites, savo tikslų pasiekė – visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys į šią problemą buvo atkreiptas. Aktyvistai taip pat nusimatė veiksmus keliems mėnesiams į priekį, jeigu nebus sulaukta atitinkamos VMVT reakcijos.
„Mes numatę esame veiksmų keliems mėnesiams į priekį, kiekvienai savaitei, ir internete, kad galėtų prisijungti žmonės iš visos Lietuvos, nes ne visi gali atvykti į protestą Vilniuje. Tol, kol jie leis gyvūnus taip žiauriai kankinti, tol mes nesustosime, nes gyvūnai už save kalbėti negali“, – tvirtino „Tušti narvai“ vadovė.
Protesto metu baltais drabužiais apsirengę aktyvistai laikė „kruvinus paršelius“, o fone leido tikrų kiaulių fermų garsus bei kastracijos be nuskausminamųjų metu paršelių skleidžiamus klyksmus.
Aktyvistai taip pat laikė plakatus su užrašais „Kodėl VMVT leidžia kankinti gyvūnus?“, „Paršeliai klykia, VMVT delsia“, „Mažiau diskusijų, daugiau darbo!“.
Kaip jau anksčiau skelbė protesto organizatoriai, šia akcija VMVT direktorę Audronę Mikalauskienę bus siekiama paraginti nebedelsti ir kuo greičiau sustabdyti paršelių kastraciją be nuskausminamųjų, taip pat – atkreipti visuomenės dėmesį į žiaurų elgesį su gyvūnais.
VMVT specialistai tvirtina, kad vieno parašo pokyčiams – neužtenka
Savo ruožtu VMVT specialistai tvirtina, kad aktyvistų teiginiai apie galimybę uždrausti paršelių kastraciją be nuskausminamųjų vienu parašu — ne visiškai teisingi.
„Taip, kaip yra transliuojama, kad užtenka vieno parašo – tas nevyksta taip greitai, kaip galbūt norėtųsi ten už tvoros stovintiems žmonėms“, – Eltai komentavo VMVT Maisto politikos departamento direktorė Gintarė Jatkevičienė.
VMVT atstovė spaudai Aistė Prelgauskaitė pažymėjo, kad kastracija paršeliams daroma atsižvelgiant į vartotojo poreikius. Pasak jos, nekastruoti vyriškos lyties paršeliai turi specifinį kvapą, kuris vartotojams nepatinka.
„Tai yra daroma dėl vartotojo. Lietuvos vartotojas nepriima kito skonio. Šalys, kurios nuėjusios alternatyviais keliais, pavyzdžiui, nekastruoti, tai istoriškai jų vartotojai priima tą skonį ir dėl to tas sprendimas imtis kastravimo ar nekastravimo būdų yra priimtinesnis“, – sakė A. Prelgauskaitė.
G. Jatkevičienė pridūrė, kad vartotojai dažnai parašo skundus, jeigu tokia nekastruotų paršelių mėsa patenka į rinką.
„Mes turime skundus, kuomet, tarkime, į rinktą netyčia patenka tokia mėsa. (…) Patekus tai mėsai pas vartotoją, jie iš karto rašo skundus, kad sugedusi mėsa“, – G. Jatkevičienė.
A. Prelgauskaitė taip pat pažymi, kad bendras sprendimas turi būti surastas diskutuojant su mėsos pramonės atstovais, vartotojais, mokslininkais ir politikos formuotojais, kadangi problema yra susijusi ir su finansais, ir su technologinėmis naujovėmis.
„Tai paliestų pramonę, paliestų perdibrėjus, skerdyklas. Galų gale, neseniai turėjome (pokalbius – ELTA) su politikos formuotojais, su Žemės ūkio ministerija – jie taip pat išreiškė poreikį, kad turime eiti ta linkme. Turime daug namų darbų, juos darysime“, – sakė ji.
G. Jatkevičienė taip pat pabrėžė, kad su „Tuščių narvų“ vadove diskusijai buvo susitikta balandžio mėnesį.
ELTA primena, kad gegužės viduryje „Tušti narvai“ sostinės Vinco Kudirkos aikštėje surengė akciją „Paršelių klyksmas“, kuria taip pat siekė atkreipti visuomenės ir institucijų dėmesį į šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką dėl paršelių kastravimo.
Kaip tuomet teigė organizacijos vadovė G. Vaitkevičiūtė, tam, kad teisinis reglamentas būtų pakeistas, tereikia palankaus VMVT sprendimo.
Savo ruožtu tarnybos vadovė A. Mikalauskienė tikino, kad toks teiginys yra klaidingas. Anot jos, vienasmeniškai pakeisti tvarką nėra įmanoma, tam esą reikalingas bendras visų suinteresuotų pusių sprendimas.
Vilius Narkūnas (ELTA)
