Birželį Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Basanavičiaus gimtinė Ožkabaliuose švenčia 170-ąjį LNM gimtadienį. Lankytojų laukia vieno eksponato – fonografo – paroda, diskusija-koncertas „Eina garsas“, kviečiantis kalbėtis apie liaudies dainų gyvavimą šiandien.
„Jono Basanavičiaus gimtinėje atspindime liaudies kultūros, istorijos ir gamtos dermę. Gimtinė yra įsikūrusi šalia nuostabaus Tautinio atgimimo ąžuolyno, kuris pradėtas sodinti 1989 metais balandžio 1 dieną ir liudija apie lietuvių ryžtą išsikovoti laisvę. Gamtos apsuptyje stengiamės kalbėti apie jautrų santykį tiek su liaudies kultūra, tiek su istorija, tiek su gamta“, – sako Jono Basanavičiaus gimtinės direktorė Rūta Vasiliauskienė.
Nuo „Ratilio“ iki Šventinio bankucheno: pokalbis ir koncertas
Birželio 20 dieną, 18 val., Jono Basanavičiaus gimtinėje vyks išskirtinis pokalbis-koncertas „EINA GARSAS“, ieškantis jungčių tarp liaudies kultūros ir modernių jos formų. Ši diskusija – puikus būdas aktualizuoti ir Jono Basanavičiaus gimtinės savitumą atskleidžiantį eksponatą – fonografą. Juk būtent šiuo XIX amžiaus garso įrašymo aparatu pats Jonas Basanavičius 1909–1912 metais įrašė 40 lietuvių liaudies dainų, taip išsaugodamas jų skambesį ateities kartoms.
Pokalbis „Eina garsas“ kels klausimus apie tai, kas iš senojo dainavimo paveldo vis dar aktualu šiuolaikiniame pasaulyje, kaip liaudies dainos tampa įkvėpimu šiuolaikinei kūrybai, kodėl Jonui Basanavičiui liaudies dainos buvo tokios svarbios ir kokią reikšmę joms teikiame šiandien?
Diskusijoje ir koncerte dalyvaus šiuolaikiniai atlikėjai, kurie savo kūryboje jungia liaudies dainas ir šiuolaikinius muzikos stilius – Šventinis bankuchenas, Modestyno; autentišką folklorą atliekantis Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“, etninės kultūros tyrėja, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė. Diskusiją moderuos etnomuzikologė Loreta Sungailienė. Kiekvienas iš dalyvių, pakalbintas moderatorės, pasirodys ir scenoje: atliks savo kūrinius.
Renginys yra Lietuvių liaudies dainų metams skirtos iniciatyvos dalis, primenanti, kad tautosakos paveldas gyvas tol, kol su juo bendraujame, jį girdime, apmąstome ir išreiškiame savo balsu.
Vieno eksponato paroda – Jono Basanavičiaus fonografas
Fonografas – šis garsą fiksuojantis aparatas – ne tik technikos istorijos liudytojas. Tai simbolinis ryšys tarp vaikystėje patirtos gyvos tradicijos – pirmųjų dainų, išgirstų iš motinos lūpų – ir sąmoningo brandžios asmenybės sprendimo saugoti tautos atmintį ateities kartoms. Paroda pristatoma bendradarbiaujant su Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namais ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu. Lankytojai ne tik iš arti išvys originalų fonografą, bet ir išgirs du autentiškus J. Basanavičiaus įrašytų dainų fragmentus.
Thomo Edisono XIX amžiuje išrastas fonografas, pirmasis prietaisas, skirtas garso įrašymui ir atkūrimui, to meto žmonėms atrodė kaip stebuklas. Etnografas ir archeologas Eduardas Volteris, per vasaros ekspedicijas keliaudamas po Lietuvą, tokiu prietaisu 1908 m. padarė pirmuosius lietuvių liaudies dainų įrašus. Šio pavyzdžio įkvėptas, fonografą – gana brangų tais laikais aparatą – įsigijo ir Jonas Basanavičius ir ėmė juo įrašinėti liaudies dainas. Pirmieji įrašai padaryti 1909 m. lapkričio 4 d., viešint pas bičiulį kunigą Motiejų Gustaitį Zagrados dvare Garliavos apylinkėse.
Garsas buvo įrašomas adatėlei reaguojant į garso bangas ir įrėžiant griovelius į vaškinius volelius. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvo fonduose dabar saugomi 22 vaškiniai fonografo voleliai, kuriuos J. Basanavičius įrašė 1909–1912 metais. Juose užfiksuota 40 lietuvių liaudies dainų.
Gilių kavos tradicijos
Jono Basanavičiaus gimtinės darbuotojai patys renka aplink augančių ąžuolų giles ir iš jų gamina gilių kavą. Dargi – supažindina atvykusius į muziejų su gilių kavos tradicijomis Lietuvoje. Gilių kava – sertifikuotas tautinio paveldo produktas, o jos receptas perimtas iš vietos bendruomenės.
Pasaulyje vienas populiariausių kavos pupelių pakaitalų yra gilės, kurių nestinga šalia Jono Basanavičiaus sodybos pasodintame Tautinio atgimimo ąžuolyne. Signataro gimtinėje rengiamose edukacijose galima sužinoti, kokie kiti kavos pakaitalai Lietuvoje buvo vartojami XIX–XX amžiuje, kokiais prieskoniais šeimininkės ją gardindavo ir kokius skanėstus siūlydavo prie jos.
